prieš

aš tūkstančiuskart išnykiu
ir vėl atsirasiu
nes eisiu prieš sroves prieš
                              palankius vėjus
ir atsiliepsiu į šauksmą tą
atsikartojantį burbule voratinklių gijose
lianom įpainiotą
aplipusį dumbliais
dėmėmis raupsais mirtimis apsinešusį
ligotas ir basas
eisiu prieš ir su
kai pelėnai strėnomis šildys
kutens uodegom
praeidamas tas kurios siūlų eina pirkt*
žioples** ir Mišo***
skaitydamas jų mintis recto et verso
kol pasieksiu žiburį
švyturį tarp dviejų vandenynų

regėsiu sapnuos nendres šilkines
degdama savimi
rinksiu gvazdikėlius
ir imbierą**** sušildyti kūnui

klausysiu
              griežiančio amžino smuikininko
su vėjais susiliejusių žiedlapių
šokančių iki išteka prakaitas
virtęs aukso dulksna
neišnykstančia


* bloga reputacija garsėjusios prekeivės vilna ir audiniais

** žioplės – lengvo elgesio merginos

*** Mišo – turi erotinio, lytinio pajėgumo reikšmę

**** gvazdikėliai ir imbieras – afrodiziakai