Rašyk
Eilės (78155)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







giedrą dieną rapsų lauke liežuviu traukiau musytę iš saldaus akies obuolio; priplakiau ją sau prie danties, velniai griebtų, o kai kas nulaižytu veizolu išsišiepė dangaus įkandin – visai ne man; pats laikas supykti; demonstratyviai – kaip tik galėjau – iš paausio išsitraukiau kandiklį ir sukišau saldžiausią pasaulio cigaretę trypčiodama viena koja tarsi maža aikštinga mergiūkštė; vaizdas mažų mažiausiai turėjo būti juokingas, bet jokia juosta, deja, nesisuko; atlėgau, kai dūmai užsimojo sukti ratus apie debesų talijas, tądien jos buvo kaip niekada laibos; pasijutau taip, lyg pirmą kartą būčiau save išvydusi trumpais plaukais – palengvėjo; aš tik norėjau padėti, kaip visada; mano kaimynas jau nudžiūvusia akimi tylėjo visą popietę, negirdėjau net taip jo pamėgtų švelnių mergaitiškų atodūsių; pradėjau sau mąstyti, kaip gi jis atrodytų perrengtas moterimi čia, pasodintas ant šiaudinės taburetės tarp skausmingai geltonų rapsų; negalėjau suvaldyti kikenimo, parazituojantys papūstų raudonų lūpų ir tinklinių pėdkelnių vaizdiniai suko smegenis, viešpatėliau, tai turbūt toks humoristinis kerštas; perukas būtų auksinis, garantuotai; blakstienos siektų Dievulio pažastis; na, gal jau, sakau, užteks; viena laimė, jog stoviniavau jam už nugaros, o už manosios turbūt tolumoje žvygavo ištisas drag queen`cių orkestras; gana (!); atsistojau tiesiai prieš jo veidą ir nejudindama lūpų pareiškiau, jog ir tokia draugystė galima; tylos draugystė, ta prasme; tada dangus prapliupo paraudusiais klaustukais, vieni jų buvo blyškūs, kiti – begėdiškai raudoni, lijo tiesiai ant galvų, o skėčiai dar nebuvo išrasti; visu kūnu glaudžiausi ant žemės, tegul taškosi veidan nelabieji, vis viena jų neatsakysiu;  toks gyvenimas man patinka, tebūnie jis nešventas ir netaisyklingas, iškrypęs iki negalėjimo pečiais atkelti teisybės,  o taip; ir štai mano kaimynas, dedu galvą, tyli apie tą patį; geras ženklas – dangus štai čia  jau tvinksta smuikrakčiais; rimsta abiejų oranžinės sielos, prie kūno pririštos sportbačių raišteliais;
    ir gal atsisveikinsime – iki kito spalvoto.
2017-04-17 22:33
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-19 10:33
Julija Mėčiuvienė
pradžia sudomino-su malonumu paskaitysiu vėliau turėdama daugiau laiko
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-18 01:13
Loke1
idomi,ir nuosirdi atrodo ji
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą