Rašyk
Eilės (73344)
Fantastika (2194)
Esė (1496)
Proza (10364)
Vaikams (2517)
Slam (49)
English (1113)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Aš ateinu iš niekur,
Aš esu niekas,
Aš kaip saulė danguje, kaip mėnulis naktyje.
Ryte miriau, vakare gimiau.
Aš ateinu iš niekur,
Pas jus į šiandien, kad uždegčiau dangų ir nušviesčiau kelią.
Jūs esat niekas iš niekur,
Aš ateinu, nes pralaimėjau,
Jūs pralaimėsit, nes aš ateinu.


-Keistas eilėraštis, skyčiau netinkamai surimuotas.. -apversdamas rankose knygą,  galvojo Elijus. Knyga buvo visa balta. Ant nugarėlės lyg juodu rašalu išraižytas eilėraštis, o priekyje nebuvo nieko, jokio pavadinimo jokio ženklo, visiškai nieko. Tiesiog baltas, lygus paviršius.
-Tikrai keista, tokios keistos knygos Sekondas dar nebuvo man rodęs... Įdomu, kur jis ją rado? - toliau tyrinėdamas knygą svarstė Elijus. -Gaila, kad jis taip skubėjo išvykti. Visada skubantis ir niekur nespėjantis. -nusišypsojo Elijus prisimindamas, prieš keletą valandų išskubantį seną draugą.
Už lango buvo visiškai tamsu, nors saulė pasislėpė už horizonto nedaugiau, kaip prieš penkioliką minučių. Naktinis dangus giedras, vos su vienu kitu menku debėseliu, todėl mėnulio ir žvaigžių šviesos pilnai užteko, jog šalia lango stovintis Elijus pamatytų link jo namų sparčiai artėjantį raitelį.
-Ooo... pagaliau. Tas vaikis vis verčia mane laukti-pats sau tarė ir apsigręžes, su knygą rankose  ėmė žingsniuoti link kitos kambario pusės, kur per visą sieną styksojo knygų lentynos. Lentynose buvo sudėti šimtai knygų, tačiau jos visos vienodos. Visos blankiai pilkomis nugarėlėmis ir bejokių užrašų ar skaičiukų, kad negalėtum nei vienos iš jų išskirti. Prisiartines trumpam sustojo ir greitai perbėgo akim per porą artimiausių lentynų lyg ieškodamas kažko.
-Manau tavo vieta bus čia- praskyręs porą pilkųjų knygų ir padaręs pakankamai vietos į lentyną ispraudė naujausią Sekondo dovaną. Nežinodamas jog tai kartu buvo ir paskutinė Sekondo dovana jam. Vos tik knyga užėmė savo vietą lentynoje, ji tapo tokia pat pilka ir nieko neišsiskirianti kaip ir visos kitos.
Tuk tuk tuk. Pasigirdo nekantrus beldimas i kambario duris. Tuk tuk tuk, dar kartelį sudrumstė tyla beldimas.
-Užeik Almetai- garsiau šūktelėjo Elijus, kad už durų stovintis vaikinas galėtų jį girdėti. -užeik ir išgirsk tai ko nei vienas iš mūsų nenorim girdėti- tesė Elijus tik jau nebe balsu, o tyliai, mintyse ir tik sau.
Nors Almetas ir nekantravo pasikalbėti su Elijum, kažkodėl delsė prieš ieidamas. Neilgai, maždaug tiek kiek prireikė Elijui užimti vieną iš dviejų krėslų esančių  prieš židinį ir virš jo kabanti didelį paveikslą sidabriniais rėmais. Paveikslą, kuris jau kelias kartas buvo didžiausias Elijaus šeimos turtas.
Lėtais žingsniais, netardamas nei žodžio Almetas priėjo prie židinio ir ant antrojo krėslo padėjo tvarkyngai sulankstytą juodą apsiaustą ir juodą veido kaukę. Neivienas iš ju neberuseno juodaja migla, kaip paskutinį karta Elijaus atsiminimuose.
Aš praradau ją... Manasis vardas pralaimėjo... Nesugebėjau jos apsaugot... -žvelgdamas į židinyje šokančias liepsnas šnekėjo jaunuolis. Ramiai be emocijų, tik su pauzėm ir neaišku kam: sau ar Elijui šnekėjo Almetas.
-Žinau. Tai netavo kaltė, jaigu naktis yra nulemta, žmogus negali jos pakeisti. -Elijus pakartojo ankščiau šiandien girdėtus draugo žodžius. Šis pasakymas nebuvo negirdėtas ir Almetui.
-Sekondas... Ar jis tau pranešė? - visdar nedrysdamas atitraukti akių nuo židinio klausė Almetas.
-Taip, diena buvo trumpam užsukęs... Kaip tu? Tokio sukrėsto dar nesu tavęs matęs-uždavė klausimą ir atsistojo tarp židinio ir vaikino taip priversdamas Almetą pakelti akis ir pažvelgti į savo senelį.
-Ar tai įmanoma ištaisyti? Ar įmanoma jog aš dar kada pamatysiu Eveliną? -nors žiūrėjo tiesiai seneliui į akis, jis jų nematė.
-Tu puikiai žinai, jog daugiau jos niekada nebematysi Almetai. Taip pat kaip ir žinai jog tau to nereikia, tu ir taip pralenkiai betkokius lūkesčius, kurių buvo iš tavęs reikalaujama. Tu daugiau niekam nieko nebeskolingas. Daugelis tavo vietoj būtų apkvaitę nuo tiek ilgai lauktos laisvės.
-Daugelis taip. O tu Elijau? -su netikėtu pykčio proveržiu balse atšovė jaunuolis savo seneliui. -Ar tu esi laisvas Seneli. -paklausė žiurėdamas į už senelio pečių kabanti paveikslą. Tada nusišypsojo ir uždėjęs ranką ant Elijaus kairio peties tarė:
-Atsiprašau, dabar man sunku suprasti save.
-Viskas gerai, aš juk žinau, kad tu nenorėjai nieko pikto vaikeli. -šiektiek pralinksmėjes nuo anūko šypsenos atsakė jam Elijus.
-Aš išvykstu, atvykau atsisveikinti ir pasakyti, kad nesirūpintum man viskas bus gerai, nes aš esu tavo kūnas ir kraujas Elijau- Laiko slėnio sargybini. - pakutinius žodžiai (oficialus Elijau titulas) ankčiau visuomet suerzindavo senelį. Almetas visuomet juos tardavo nepriekaištyngai, tiksliai su senųjų žmonių akcentu ir neslepiama ironija balse. Visuomet su plačia šypsena ir visuomet su vienu tikslu – suerzinti savo senelį. Tačiau, kad ir kaip nepriekaištyngai Almetas bandė apsimesti, senelio neapgavo jis matė, kad ta plati šypsena nepasiekia akių, kuriose visdar buvo galima matyti šokančias židino liepsnas.
-Kur tu vyksti? Ka apie tai mano tavo šeima? Kada žadi gryžti? - vos spejo paklausti Elijus, nes jaunuolis jau buvo perėjes puse kambario link durų. Leisdamas suprasti, kad pasakė ką norėjo ir jau metas išvykti. Visuomet toks pat paslaptingas ir paklustantis tik savoms taisyklėms jaunasis jo anūkas.
-Tu esi mano šeima, vienintelė mano šėima buvai ir busi tik tai tu seneli, pats tai puikiai žinai. -sustojęs jau prie durų ir neatsigreždamas atsakė vaikinas. -Nežinau, kur keliauju. Kažkur toli, kažkur, kur niekas, koks dabar, kai praradau Eveliną esu aš, galėtu išnaujo atrasti save, kažkur, kur niekas negalėtų priminti man apie ją ir šį skausmą, kurį jaučiu visur kur tik pasiekia menulio šviesa. Nelaukęs ką  atsakys į tokius jo žodžius jaunuolis išėjo uždarydamas už savęs duris. Palikdamas savo senelį stivintį vieną kitapus kambario ir svarstantį ar dar kada pamatys taip mylima savo anūką. Iš sielos gelmių jam kažkas šnabždėjo – Ne.
-Aš ateinu iš niekur... pasigirdo šnabždesys, kaškur šalia Elijaus. Šaltas balsas toliau šnabždėjo tyliai, bet šnapždami žodžiai aidėjo per visa kambarį – Aš esu niekas... po šios eilutės Elijus jau susigaudė, kad tai žodžiai nuo baltosios knygos nugarėles. Artėdamas prie savosios knygų lentynos, toliau klausėsi šnabždesio – Kad uždegčiau dangųir nusviesčiau kelią.
Vos tik nutilus paskutiniams žodžiams visos pilkosios knygos ėme liepsnoti. Šeip Elijus būtų puolęs prie lentynos ir pasistenges išgelbėti kiek įmanoma daugiau savo istorijų. Bet tokios ugnies jis dar nebuvo matęs, per vieną akimirką visa knygų siena pasidengė akinančiom baltom liepsnom.
-Aš ateinu, nes pralaimėjau.. -Liepsnos ėmė mažėti, pamažu, bet užtikrintai. – Jūs pralaimėsit, nes aš ateinu.
Tai buvo paskutiniai žodžiai iš knygos eilėraščio ir paskutinis šnabždesys, kurį tada girdejo Elijus. Nurimus baltąjai liepsnai Elijus pamatė, kad jo kolekcija sunaikinta. Visos pilkosios knygos suliepsnojo palikdamas tik nežimius pelenų pėdsakus lentynose, lyg nežymius istorijų vardus Elijaus atsimintyje. Tiesa lentynoje liko viena knyga-balta knyga. Lyg vieniša žvaigždė naktiniam danguj ši knyga spindėjo tarp tusčių lentynų. Pats nesuprasdamas kodėl taip daro Elijus lyg nesavas priėjo ir pasiėmė tą knyga iš lentynos, lygtais tai padės jam suprasti kas čia katik įvyko. Ant knygos nugarėlės visdar buvo tas pats nevykusiai surimuotas eilėraštis, kurio eilutės visai neseniai  pažnibždomis nuskambejo kambaryje ir, kuris neįšdildomai visam laikui isirežė Elijau atmintyje. O ant knygos viršelio, kuris ankščiau buvo visiškai tuščias, tuo pačiu juodu rašalu kaip ir eilėraštis, dabar buvo išraižyta penketas šiektiek netvarkyngai sudeliotų žodžių, lyg knygos pavadinimas.
The story of Araes taRū
2017-04-17 13:16
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-23 01:21
Julija Mėčiuvienė
ačiū už AčiŲ-nuoširdžiausi linkėjimai nuo buvusios švietimo ministrės
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-22 22:09
Pelas
belekas112, Beeing here - tai buvimas šioje "https://www.rasyk.lt/kuriniai/233382.html" erdvėje. Tik kaip pastebėjai - Beeing su pertekline e - matyt, įtaka šios erdvės. Nors, savo knygoj, kaip Aurimas patarė, tarp visų begalės beingyou įterpk vieną beeingyou... gausis knyga su mįsle.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-22 20:16
ieva3003
Gal gausis knyga iš komentarų? Visai linksma juos skaityti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-22 18:42
Aurimaz
Prąšöm, prąšöm...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-22 13:25
belekas112
Aurimaz - Ačių, tokie žmonės, kaip tu mane tik stipriau motyvuoja. Taip ir norisi pasakyti, kad... nu jo tikrai jaučiuosi laimingesnis po paskutinio tavo komentaro, tiesa sakant net negaliu nuslėpti beplatėjančios šypsenos šią akimirka. Ačių už optimizmą Žmogau.
Julija - autorius žino, kad ne poezijos skyrelyje jis turėtų rodytis, todėl liks čia. Ačių už dovanėlę.
Pelas - "being here" kas tai? tipo aš? :) Nors ir nesuprantu ką nori pasakyti apie analogijas HP, bet man smagu, kad tau smagu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-22 12:21
Aurimaz
kai po kelių metų pamatysi "being you" vieno iš knygynų lentynose. nerealiu tiesa?

Nematau nieko nerealaus. Parašyk frazę "being you", nukopijuok, įkelk į tą patį tekstą. Dar kartą nukopijuok abi frazes, vėl įkelk - ir taip tol, kol gausi maždaug 200 puslapių tokio "beingyou beingyou beingyou beingyou..."
Tada išsaugok dokumentą ir išsiųsk jį spaustuvei su užsakymu išleisti tai kaip knygą. Na, pradžiai šimto egzempliorių tiražu, kad nepajustum finansinio smūgio. Spaustuvės darbuotojai iš pradžių LABAI nustebs. Bet, kai pažadėsi jiems sumokėti tiek, kiek jie paprašys, viskas bus gerai. Mašinos bus paleistos, knygos atspausdintos ir atiduotos į tavo rankas, ar išsiųstos į knygynus - nelygu kaip susitarsi.
Aišku, jei spaustuvė norės išsaugoti savo gerą vardą, jie greičiausiai užrašys, jog "spausdinta Jonuko ir Grytutės spaustuvėje" (kuri neegzistuoja). Jei jiems nusispjauti į gerą vardą, tai nurodys tikruosius save. Greičiausiai pasitaikys antras variantas, nes jeigu spaustuvė sutiks su panašiu spausdinimu, greičiausiai jie ten didelių moralinių apribojimų šiaip ar taip neturės - tol, kol mokami pinigai.

Taigi, tavo knyga knygynų lentynose. Ir patikėk, gandas apie ją tikrai pasklis. Laimingas?
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-21 22:45
Pelas
Beeing here gelbėja komentarai po kūriniu, nustebimas fantastinėmis analogijomis Hariui Poteriui. Smagu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-21 21:49
Julija Mėčiuvienė
1)poezijos skyrelyje autoriui būtų dar liūdniau
2)po BREXIT verčiau mokėti Deutsch
3)fantastams už dievišką kantrybę iš Jūsų,belekas112,priklauso visas balius
4)dovanėlė atvelykiui-Алла Пугачёва Волшебник недоучка(1978)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-21 16:21
belekas112
panele Širše tu mane stebini savo taiklumu :) A, B, C, D, - kaip pirštu į akį. del paskutinio punkto norėčiau padiskutuoti, bet šiuo metu neturiu laiko.Dėl tikėjimo savo kūribiniais sugebėjimais.. neturiu aš jo manau tiek kiek gali pasirodyti iš šono. Jaigu atvirai kalbant visas šis optimizmo(nerealių svajonių) jausmas kyla iš tikėjimo savo ateitim taip sakant. Nežinau kaip paaiškint, bet kažkada seniai seniai supratau, kad bilieto iš šios velniavos nieks tau neatneš. jį reikia pasiimti pačiam, o bet kuris žmogus pakankamai stipriai apsėstam idėjos gali ją pasiekti. Patikėk manimi, "being you" paskutiniu mano gyvenimo etapu visuomet šalia manęs. Jos buvima šalia tiesiog galiu matyti maždaug taip aiškiai kaip ir tavo šypsena veide, kai po kelių metų pamatysi "being you" vieno iš knygynų lentynose. nerealiu tiesa? :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-21 16:09
belekas112
Aurimaz - nei angliškas, nei lietuviškas dar neparašytas,bet jie yra vienas ir tas pats šeip. Ir "be lašo pastangų" šį episodą rašiau apie 6h, man tai tikrai daug pastangų. O dėl to kas svarbiau - išleisti knyga dviem kalbom ar nustebinti savo skaitytojus? nei tas nei tas. Atsakymas turbut būtu pasiekto to, kad "being you" kažkada būtū linksniuojamas tarp tokių grandų kaip  haris poteris, žiedų valdovas, džonotanas livingstonas žuvėdra, alchemikas ir daugelio kitų kurinių, kurie mano manymu visdar nepakankamai įvertinami.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-21 15:18
Aurimaz
Man šiaip patinka naujokai fantastikoje, kai jie ateina čionai su savo idėjomis, kad ir kokios nuvalkiotos šios bebūtų. Dar labiau patinka, kai jie nori visus nustebinti savo istorijomis ir stengiasi - renka informaciją, gludina savo stilių, rašo serialus, tada mėgina naudotis patarimais, rašo trumpus kūrinius ir taip toliau.
Bet kai ateina kas nors, kuris nuteškia tokį pusėtiną darbą be lašo pastangų ir ima svaigti apie romanus kitomis kalbomis - nu atleiskit, man tiek nervų tikrai nėra. Norisi paklausti tiesiai šviesiai, kas jiems svarbiau - nustebinti savo skaitytojus, ar išleisti kažkokią knygą kita kalba? Antras variantas nėra toks sunkus, yra jau taip padariusių, bet ar kuriam nors iš tokių skubančių tikrai pasisekė su tuo - čia jau atskira tema. Šūdą išleisti keliomis kalbomis nėr sunku. Tam netgi nereikia jokių redaktorių. Google Translate irgi puikiai veikia...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-21 15:05
Aurimaz
...tai tarsi žvilgsnis i labai tolimą ateitį, kai "being you" bus spauzdinama anglų kalba

Malonu, kad žvelgi į ateitį. Aš irgi retsykiais ten pažvelgiu, dėl viso pikto. Bet kai kalbame apie literatūrą, ateities pranašavimų joje nesinorėtų matyti, nebent tavo pasirinkta kūrinio tema būtų apie tai. Iš esmės, kūrinyje neturi likti visko, kas nepriklauso pačiam kūriniui.
Sekant tavo paties idėją, gaunasi taip, jog kūrinys ir jo pavadinimas nepriklauso vienas kitam, nes pavadinimas skirtas angliškam variantui, kuris dar neparašytas, tiesa?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-21 15:02
pikta kaip širšė
„Agurkas buvo žalias lyg agurkas“ tekstui vaizdingumo nesuteikia. Tai padaro paralelės, parabolės, hiperbolės,  metaforos, netikėti palyginimai, alegorijos ir kitos raiškos priemonės. Tai nėra tiesiog žodžių kratiniai, idealiu atveju jos turi būti apgalvotos, pasakyti kažką naujo, parodyti kitą perspektyvą, užslėptą mintį, galų gale turėtų bent skambėti kažkaip naujai bei įdomiai.
Kaip praplėsti dalis greičiausiai nežinai dėl to, kad:
A) Per mažai esi apgalvojęs aplinką, kurioje vyksta veiksmas, todėl neturi daug ką apie ją pasakyti (nu ten yra kambarys, du foteliai ir paveikslas. Ai nu dar knygų lentyna).
B) Per mažai esi apgalvojęs veikėjus, jų motyvus, praeitį, svajones bei baimes. Jei galvoje turėtum kiekvieno jų aiškų portretą, tuomet žinotum, kaip kiekvienas veikėjas reaguoja į kiekvieną situaciją. Kokius jausmus jam sukelia aplinka, kiti veikėjai, vienatvė, bendravimas, apie ką jis galvoja, ką prisimena, kodėl kyla vienokios ar kitokios mintys.
C) Jei būtum apgalvojęs savo veikėjus, tai žinotum, kokius jie turi įpročius, kalbos ypatumus, ką veikia jų rankos, kai jie mąsto, kur krypsta akys svajojant, kada jie atsidūsta, o kada kaktą išmuša prakaitas.
D) Turbūt neturi ir labai pilno bei išsamaus savo pasaulio vaizdo. Pradedant tuo, koks kraštovaizdis už lango ir baigiant, kokia partija dabar lyderiauja reitingų lentelėse. Kokie tironai grasina veikėjams, kokiems dievams jie meldžiasi, už kiek pirko batoną maximoje ir kaip tos išlaidos įtakojo jų mėnesio biudžetą.
E) Tavo fantaziją skatina ir noras rašyti kyla ne iš perskaitytų knygų, o iš žaistų kompiuterinių žaidimų (geriausiu atveju – matytų filmų).
Dėl staigių šuolių, norėčiau, kad suprastum, kad jei tavo teksto struktūra primins bardakėlį, tai tavo skaitytojai net nesivargins skaityti. Jei tu penktadienio vakarą užsuki į kabaką, ten prirūkyta, stalai apsnarglėti, taurės ir bokalai abejotinos švaros ir barmenas tavęs nemato dešimt minučių O TU ŽINAI, kad toje pačioje gatvėje yra bent keliolika kitų bariukų, kurie gal neturi tokių problemų, tai kokia tikimybė, kad tu trinsiesi tame kabake su viltimi, kad o gal jų pilstomas alus bus nesugižęs? Greičiau jau apsisuksi ir žingsniuosi ten, kur viskas bus bent šiek tiek geriau, taip? Tai skaitytojai taip pat ne mazochistai, o pasirinkimas, ką skaityti – didžiulis. Kad epizodai gali eiti ne iš eilės, tai visiems aišku ir be papildomų paaiškinimų, bet jei reikia giliai ir nuobodžiai knistis, norint juos susidėlioti, tai sorry – tavo lūkesčiai prasilenkia su realybe. Jei nemoki sukelti skaitytojui noro žaisti dėlionę, tai tu jau pralaimėjai.

belekas112, anokia naujiena mane čia matyti. Už kritiką prašom, bet vietoje torto tu man geriau paaiškink, iš kur toks tikėjimas savo kūrybiniais sugebėjimais. Va jo tai tikrai mielai pasisemčiau, nes aš ir su šiek tiek geresniais tekstais gerokai daugiau abejonių turiu dėl leidybos. Tiksliau net vilčių nepuoselėju, o tu matau net dviem kalbom nusiteikęs publikuotis. Tai gal gali atskleisti, iš kur toks tikėjimas?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-21 13:02
belekas112
Aš manau, kad redaktorius sutvarkys man tik gramatikos kalbas. Dėl sakinių sandaros sutinku, tikrai pasistengsiu juos pagerinti. "lyg juodu rašalu" panašūs dalykai suteikia vaizdingumo manau, manau tai liks :) Dėl dalių trumpumo taip pat sutinku, bet nežinau kaip jas praplėsti, pačiam dėl to neramu darėsi. O dėl staigių šuolių, norėčiau, kad suprastumėt jog tai nebūtinai nuoseklūs epizodai, ateityje galbūt tarp jų atsiras vienas kitas intarpas, kuris galbūt bus skirtas paiškinti kaikuriuos niuansus.
Piktoji širše - smagu tave čia matyti ir ačių už konstruktyvią kritiką. +1 kavos puodelis su torto gabaliuko skoloj iš manęs :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-21 12:34
pikta kaip širšė
Turiu pripažinti, kad aš pamenu tavo ankstesnį tekstą. Na, gal ne tiek patį tekstą, kiek tą skausmą, kai varvėjo akys ir lydėsi smegenys, perkaitus kalbos apdorojimo procesoriams. Žodžiu. Užknisi su savo neraštingumu. Ir jei bent kiek nepasimokysi, tavęs elementariai niekas neskaitys. Nes čia ne šiaip poros kablelių trūksta, čia – kosmosas.
Galbūt tavo anglų kalba geresnė ir tau reikėtų rašyti ja?

Gerai, apsimeskime, kad tu nedarai visų tų klaidų ir pakalbėkime apie kitus aspektus. Keletas citatų:
„Ant nugarėlės lyg juodu rašalu išraižytas eilėraštis“ – ką reiški „LYG rašalu“? Kas verčia manyti, kad tai nėra rašalas?
„per visą sieną styksojo knygų lentynos“ – labai įdomus (ne gerąja prasme) junginys „lentynos stypsojo“
„Aš išvykstu, atvykau atsisveikinti“
„pakutinius žodžiai (oficialus Elijau titulas) ankčiau visuomet suerzindavo“ – čia tie skliaustai mums nurodo, kad skaitome maždaug juodraščio juodraštį. Nuostabu!
O šitas man labiausiai patiko:
„Neilgai, maždaug tiek kiek prireikė Elijui užimti vieną iš dviejų krėslų esančių  prieš židinį ir virš jo kabanti didelį paveikslą sidabriniais rėmais.“ – „... tiek kiek prireikė Elijui užimti vieną iš dviejų krėslų ... ir ... didelį paveikslą sidabriniais rėmais.“ Supranti, kur problema? Kaip jis užiminėjo tą paveikslą?
Šitais pavyzdžiais noriu pasakyti, kad vertėtų pasimokyti ne tik žodžių rašybos, bet ir sakinių sandaros ir bendrai kalbos.

Kiti dalykai:
 Vietomis neaišku, kuris veikėjas kalba, viskas tiesiog susiplaka į vieną katilą (čia ankstesnėje dalyje ypatingai, kur Tomas su Sekondu kalbėjo).
 Veikėjai neturi individualumo (tai viena priežasčių, kodėl sunku atskirti, kada kas kalba)
 Iki kol atsirado žodis „senelis“, atrodė, kad kalbasi du draugeliai. Ir po to žodžio taip pat atrodė, žinoma, tik tiek, kad vienas jų buvo vadinamas seneliu. Toks amžiaus skirtumas yra pakankamas pagrindas atsirasti ir kitiems veikėjų skirtumams (pvz kalbos manierai).
 Dalys per trumpos, o šuoliai tarp epizodų (Elijus su seneliu ir Tomas su akmeniu) per staigūs. Pravartu būtų kiek geriau supažindinti skaitytoją su veikėju, prieš šokant prie kito.

Ir pabaigai – aš vis dar lieku prie nuomonės, kad tavo fantazija leistų rašyti, bet reikia dar gerokai padirbėti. Ne tik su gramatika, bet ir su personažų kūrimu, aprašymais, pasakojimo struktūra ir pan.
Jei tu manai, kad tau tokius dalykus sutvarkys redaktorius, tai klysti.

Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-21 03:31
belekas112
O va čia buvo tai ko norėjau iš jūsų :) kodėl Elijaus dialogai panašūs į merginos? norėčiau, kad panašių dalykų pavyktų išvengti ateityje. O dėl pavadinimų svetimą kalba yra toks dalykas, kad tai tarsi žvilgsnis i labai tolimą ateitį, kai "being you" bus spauzdinamaanglų kalba. Beto man pačiam anglų kalba yra daug gražesnė nei lietuvių, tad nepykit lietuvių kalbos mylėtojai, bet manau, kad bus dar nevienas skyrius su anglišku pavadinimu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-20 13:02
Aurimaz
Tu iš dalies teisus. Aš retsykiais matau tai, ką noriu matyti. Gramatinės klaidos nėra pirmoje vietoje. Sakyčiau, stiliaus klaidos labiau akivaizdžios. Pavyzdžiui, tas Elijas, Elijas, Elijas... visur tas Elijas. Ir jo dialogai, tarsi kalbėtų ne vaikinas, o mergina.
Ir pavadinimas bei PAVADINIMAI svetima kalba - nu čia kaip bežiūrėk, ši dalis grynas išsiPIsinėjimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-19 02:45
belekas112
Nepyk Aurimaz, bet manau, kad žmogus mato tai ką nori matyti taipsakant. Poetinis intarpas...Kuo jis rišasi aplamai su pavadinimu ar paskutiniu sakiniu?
kodėl kuolas už kūrynį? Negi jis tikrai nevertas bent teigiamo pažymio? :) (nebent atsižvelgiant į klaidas, kas mane labai nuviltų beje)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-18 13:25
Aurimaz
Man po du kartus dabar kartoti? Taigi aiškiai parašyta - "Sprendžiant iš pavadinimo, po jo sekančio poetinio intarpo ir paskutinio sakinio..."

Pamėginkite atrasti bent vieną knygą, kur autorius išsipisinėtų su pavadinimais, ar svetimos kalbos intarpais pačioje pabaigoje.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-18 12:52
belekas112
Aurimaz beviltiškas dėmesio šauksmas? Kodėl? p.s. taip tikrai nėra
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
1 2
[iš viso: 24]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą