keliauk ramybėje

prieš Prisikėlimo dieną
gulsiu Onos bažnyčioj kryžium
altoriui didžiąjam priešais
idant visi Velniai
į šaltas grindis iš manęs sulįstų
ir smulkūs niekai
kaip mėtiniai žirniukai
(šlykščiai žalio atspalvio)
iš manęs išriedėtų
į pačias tamsiausias bažnyčios kertes
kur daugiamečių dulkių nepasiekia
jau nelabai akyla
(neoficialios Kristaus sužadėtinės) šluota
(dėl garbaus amžiaus
ir nuo sunkaus darbo
jau gana plačiai išsižergus).
Atgulėjus kiek priguli tokiu atveju
ne iš padorumo
ar reikalo
o iš nuosavos būtinybės
pas grotuotą langiuką
keliais vos vos palietus grindis
leisiu ir pageidausiu
kad kunigas
gerokai (bet dar padoriai) besišypsančiu pakaušiu
turėtų eilinę progą pasakyt
„tris „Sveika Marija““
ir kad krumpliais
vos vos liesdamas šaltą sienutę
tik mums dviems girdimai
(regis, tris kartus)
barbteltų,
kas reikštų
„keliauk ramybėje“.