Trumpiausias kelias Namo -174

2016 metų Užgavėnių šventinis karnavalas baigėsi. Svečiai išsivažinėjo pakiliai nusiteikę, pažadėjo  sugrįžti sekančiais- 2017 metais. Šiuokart didysis šurmulys baigėsi, Luokės miestelio atsakingi pareigūnai atsisveikino su garbiais svečiais iš centro; Generaliniu štabu, vedėjais Loreta, Stanislovu ir garbiais paskutinės kadencijos parlamentarijais. Gintaro Bebro ir Prano pašto karietą, Žemaitijos „razbainikai“, Tado Blindo įsakymu, grąžino teisietiems šeiminnkams, - gerai ištepta Pašto karietą, žirgus- žemaitukus naujai pakaustytus ir sušukuotus, pakrovė keletą maišų avižų, ir gielo vandens atsargų. Triratį „Porše“ automobilį, Gintaras Bebras perleido Luokės miestelio reikmėms. Šis motorinis stebūklas, buvo gerai paruoštas, - įdiegta moderni navigacinė sistema su greičio matuokliais. Tikras Žemaitijos kelių „gaidelių“ siaubas. Įraudęs, Luokės miestelio šerifas Tadas Blinda vaikštinėjo ratais apie gražuolį „Porše“, gluostė blzgantį laką, -kartais pirštais pabarškindavo per variklio kopotą;-Štai, čia tai dovanėlė, -džiūgavo Tadas.
      Kelionė į Krokuvą  ilga, misija svarbi ne tik pažintine prasme, ši espedicija turėjo gilesnę prasmę, - teks užmegsti glaudžius bendradarbiavimo santykius tyrinėjant ilga, Dviejų respublikų praeitį, aptarti abiejų valstybių bendradarbiavimo gaires XXI amžiuje, - kaip galima būtų vienas kitam įtakuoti kultūros proveržio, pakilimo prekyboje, ypatingai pasienio regionuose, nepamirštant bendradarbiavimo saugumo srityje. Klausimų aibė, - kaimyniškai, protingai, geranoriškai sutariant, bus galima sekmingai išspręsti visus aktualius klausimus, -gal būt pavyks aptikti ne vieną svarbų abiem Resublikom pamirštą Aktą, - gėda sakyti, -atrodo paprastą, lotyniškos abecelės naudojimo taisykles nepavyksta įdiegti, ir viskas. Nepavyksta ne tik literatūroje, bet ir versle, bankų pavedimuose galima, o kitur- nei per kur, nekalbant apie asmens pažymėjimus, -pasus.  Šturmanas Geležėlė, Pranui, į rankas įdavė suvyniuotą, iš nuduobto ožio Valdemaro išdirbtos odos pagamintą pergamento ruloną, ryškiai  užanspauduotą asmeniniu Šturmano ir Generalinio Štabo dvigububu Vyčio ir Erelio anspaudais, -atsisveikino.
            Samurajus Gipsis-Kamikadzė, atsiskyręs nuošaliau, atsisveikino su savo bendražygiais-piligrimais; trim Kęstučiais ir keturiom žaviom damom. Šie, šaunūs karžygiai, prisijungė prie Barboros Radvilaitės raitos žemaitukais palydos. Jie gražiai pritapo prie Mozūrijos gusarų ir ulonų palydos. Trumpai patylėję, šiltai atsisveikino. Nuo Šatrijos kalno pasigirdo Jungtinio simfoninio orkestro grojamas Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“. Pagaliau kortedžas išlėto pajudėjo. Priekyje pasigirdo būgnų garsai ir fleitų švilpavimas, -Pranas trūktelėjo vadžias ir Pašto karietą pajudėjo: -Ant kalno mūrai, -Joja lietuviai, -vierningai užtraukė lietuviai ir lenkų gusarai. Per sekančios dienos Vakarines žines, Rita pranešė, kad Pašto karieta, per Lazdijų pasienio postą kirto Lietuvos-Lenkijos sieną. Karieta lydėjo 50000 Lietuvos, patriotiškai nusiteikusiu, tikiedamiesi vėl sugrįžti į savo namus piliečių... Rita pranešė, ir nusibraukė į ekraną riedančias ašaras...
Kamikadzė-Samurajus, ilgai žiūrėjo į tolstančią Pašto karėtą ir įspūdngą palydą. Netikėtai jis nusisuko ir keistai palinko, -suspaudė širdį. Nusisuko, kad niekas nepastebėtų akyse sublizgusių perlo  karoliukų. Kiek aprimęs, jis tyliai tarė: -Dėkingas jums, mano karžygiai, turėjau didelę garbę ir laimę pažinti Jus... Telydi, Jūsų, gyvenimo kelyje, Aukščiausiojo Viešpatės malonė... -Ačiū Jums, mano brangieji... -Gal būt dar susitiksim gyvenimo vingiuose. „ Palinko, ir pasiramstydamas Samurajaus kalaviju, nuėjo, tiesiausiu keliu, link tikrosios Žemaitijos. Persisvertė per Rumšiškių Etnografinio parko tvorą,  atsidūrė ant Kauno marių kranto. Kaž kur, netoliese, ėmė  loti šunys. Gerai apsižiūrėjęs, mėnulio šviesoje, pamatė aukštą tvorą, paėjęs, aptiko užrašą „Privati  ūkininko Romuko Karabasiaus valda“. Numetęs meitelio  Korupcio  keletą kaulų  per tvorą, atsitraukė, -šunys aprimo, tik girdėjosi linksmas inkštimas ir kramtomų kaulų tratėjimas. Nusiraminęs dėl šunų,  jo akys pastebėjo pakabintas žibančias apsaugos kamerų „akis“. Nesinorėjo kelti rūpesčių nei sau, nei kam nors kitiems. Paėjęs geroką kelio atkarpą, pamatė magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda liniją ir skubančius iš Užgavėnių šventės limzinus. - E, numojo ranka, -atsargiai  perėjęs vieną juostą, perlipo per atitvarus, ten kur saugiau, stojo  trasą, magistralės žaliąja juosta ir sutankines plačius samurauaus žingsnius, nužingsniavo link IX forto. Nuo to laiko, Samurajaus Gipsio -Kamikadzės niekas neberegėjo. Iki 2017 metų Užgavėnių, po Lietuvą ėmė skisti įvairios kalbos, -vieni kalbėjo, kad matė Šiluvos atlaiduose prie Marijos altoriaus, kiti kalbėjo, kad matė užkasant greta Lietuvos Milžinų-Lietuvos partizanų, Sibiro kalinių ir tremtinių, bet tikros tiesos niekas nežinojo... Tikra tiesa paiškėjo per  2017 metų Užgavėnes. Juos buvo tradiciškai vėl švenčiamos Rumšiškių Etnografiniame parke, Žemaitijos regione, prie Šatrijos kalno.