Nemirtinga

Aš mačiau kaip Ji sirgo ir nyko,
Glamonėjo skausmingas žaizdas.
Ji dejuodavo plyštantį šauksmą,
Tik šalia nebebuvo manęs.
Aš stebėjau išeinantį žvilgsnį,
Užrakintas svajonių skrynias.
Ten kažkur trūkinėjantis filmas
Pranašavo, kad Ją išsives.
Netikėjau. Ji juk nemirtinga!
Amžinai pažadėjus iškęst.
Man atrodė tokia ištverminga,
Kai Ją kūrėm sudievintu MES.
Ji išėjo praradus gyvybę,
Nusisavinus dalį manęs.
Pro užtamsintą stiklą regėjau -
Meilę, trinant mums skirtas eiles…