*155804082017

Groja Led Zeppelin, klasika.

Visai jaučiuos pavargęs nuo tų istorijų apie neregėtas vietas ir rodos paliksiu kuriam laikui anas padžiūti. Dabar esti pabaiga ciklo, pabaiga knygos ir drobių, kurios nedavė ramybės nuo pat rudens. Šiuo metu svajoju viską susitvarkyti, sudėti parašus, sutempti skutus ant porėmių ir paleisti gyvenimui. Tuomet gal galėsiu viską pradėti išnaujo, kiek atsitraukti nuo darbų ir įkvėpti miško. Pradėti iš naujo... Palikti kambarį, palikti veikėjus, palikti istorijas, te visi pasitinka savą būtį. Kartais jaučiuosi it senis. Gal tai net nemelas? Istorijų apie keistas išvykas į proto užrybius užtektų ne vienam gyvenimui. Ankščiau viską filmavau, dabar karts nuo karto įsijungiu apžvelgti kaip pasaulis atrodė antai. Įdomu, keistas padaras visą tai kūrė. Tikrai toliau pasaulio, nei dabartinis aš, bet vis nuoširdus ir pasiryžęs atiduoti viską vardan kūrinio. Prisimenu kartą jis nes delnu sudaužė iš popieriaus lapą stiklinę. Ir tokių randų kasmet randas vis daugiau, o gyvenimas, kūnas vis vienas. Taip ir sukasi metai, pasaulis. Kartais pastebiu tam tikrą išmintį kuri pasirodo tepant, maišant dažus. Kad kas žinotų kiek metų prireikia, kol suprastum kokias paslaptis slepia aliejus, kaip laikyti paletę, kaip valyti teptuką ar kiek terpentino įpilti į norimą dažą. O tada dar pats dažas - kiekvienas pigmentas su atskira savo amžius trunkančia istorija. Kiekvienas pigmentas tai simbolis, kuris kalba it kokia tauta ar civilizacija. Žavu.

Taip, aš užbaigiau savo didžiąją drobę, nors kasdieną vis nesusilaikau neužtepęs kokios naujos dėmės. Dabar ant grindų guli kiek mažesnis formatėlis, jame žmogus su geltona Minesota ir žibintas lubose. Klasikiniai motyvai. Tikiuos daugiau nebetapysiu šių žmonių ir jie pasiliks praeityje, kur jiems ir vieta.

Kogero dar neviena nauja istorija laukia, kuri pavergs metų metus darbo. Kogero dar nekartą kentėsiu klūpėdamas prieš drobę ir atgailausiu, jog esu žmogus. Kogero nekartą sunaikinsiu tik ką nuteptą darbą, net nelaukęs kol kas pamatys, kol išdžius.
Ir vis tas tapybinis žavesys.

Lėkštas tekstas, žinau... Bet ką čia.
Esu dėkingas kažkam aukščiau, jog leido prisiliesti prie dažų ir už tai, jog kasdieną galiu skirti darbui.
Bet ką čia visą tai kalbėti.

Metas grįžti prie darbo.

155804082017