Aš be jos negaliu

Kaip smarkiai myliu šitą šalį
Su klevais, ąžuolais ir berželiais
Su gana keistokom žiemom
Su rudens ašarotom dienom
Su vaizdu per virtuvės langą
Su žvaigždėm po didelį dangų
Su šneka miškų, gūdžių girių
Su istorija ta, kur nemirus
Su vis dar keistoka politika
Su žmoneliais, visa ko kritikais
Su dailiausiom gaubly lietuvaitėm
Su turtingais baltiškais kraičiais
Su Merkiu, Dubysa ir Nemunu
Su Joninėm, su laužų kūrenimais
Su gražiausiom sviete sutartinėm
Su pripildytom meilės krūtinėm
Su Baltijos gabalėliu
Su šiluma Maironio eilių
Su duonos kasdienės rieke
Su šermukšnio raudoniu lauke
Su yrančiom sienom pilių
Su pievom kvapniausių gėlių
Su rūpintojėliais kryžių širdyse
Su sidabro dulkėm mamų galvose
Su gražiausia pasauly šnekta
Jai mano karščiausia malda
Myliu viską, kas sena, kas nauja
Mažą Lietuvą, telpančią saujoj
Aš be Jos gyvent negaliu
Aš labai, labai Ją myliu.
Kai numirsiu, norėčiau pavirst strazdeliu
Kad galėčiau atnešti snape Jai gėlių.