Determinuotas lytiškumas 15

15
BERNIUKAS
Atėjus savaitgaliui susiruošiau į mišką. Pasiėmiau sportinį krepšį su arbaletu. Nuėjau prie jūros. Pajūrio miške radau proskyną, kur prieš kelias savaites laidžiau strėles. Nenorėjau, kad žmonės pamatytų mano sportinį užsiėmimą, nes tokiais arbaletais, pagal valstybės įstatymą galima naudotis tik nuo 18 metų, o aš net 15 neturiu. Prie storos pušies pririšau moteriškus skudurus. Iš 50 metrų atstumo pataikydavau į pušį. Šaudydamas iš 100 m atstumo praradau strėles, išskyrus vieną. Nenorėjau ir jos prarasti. Įnėriau į miško tankmę ieškoti strėlių. Braidžiau tarp jaunų krūmų. 20 minučių paieška buvo nesėkminga. Sušalau, todėl norėjau grįžti prie pušies, nes ten palikau sportinį krepšį ir skudurus. Pamačiau, kaip į senujų kapinių teritoriją įvažiuoja lengvasis automobilis. Pamaniau, kad kas nors pastebėjo mano užsiėmimą, ir iškvietė miliciją. Atsiguliau ant žemės, tarp ilgų smilgų ir jaunų sumedėjusių atžalų. Iš automobilio išlipo du vyrai. Jie idėmiai apžiūrinėjo lauką. Maniau, kad manęs ieško. Stengiausi net nekrustelėti. Dar buvau neišlindęs iš miško, todėl svarsčiau idėją, kaip nepastebėtai atsitraukti. Vienas vyras iš bagažinės išsitraukė kastuvą ir pamiškėje pradėjo kasti duobę. Antras vyras įdėmiai dairėsi. Rūkydamas vaikštinėjo po proskyną. Rūkalius pastebėjo skudurus pririštus prie pušies. Nusikeikė rusų kalba ir neskubėdamas priėjo apžiūrėti radinio. Duobkasys sukluso, įsitempęs stebėjo savo kolegą. Rūkalius priėjo prie pušies, keikdamasis čiupinėjo skarmalus. Nuspyrė mano sportinį krepšį. Tyliai keikdamasis dairėsi aplink. Gulėjau ant žemės 66 metrų atstumu nuo jo.
- Čia kažkoks kaušas. – Sušuko rūkalius ir nusikeikė rusų kalba. – Tuoj surasiu tą grybą. Čia jo daiktai.
Rūkalius ėjo link manęs. Tyliai užsitaisiau arbaletą. Atsistojau ir bėgau gilyn į mišką.
- Bl… grybas, ateini čia. Stok… Užmušiu… stok sakau… – Jis keikėsi ir vijosi. Supratau, kad nuo rūkaliaus nepabėgsiu. Suklupau. Apsiverčiau ant nugaros. Ant pilvo pasidėjau arbaletą ir įstačiau strėlę. Visus veiksmus dariau automatiškai. Nuojauta sakė, kad šie žmonės negeri… - Blyn, koks grybas. Užmušiu. Lochas. – Rėkė rūkalius akimirksniu atsidūręs šalia. Pamačiau jo rankose peilį. Jis šoko ant manęs, o aš paleidau strėlę. Ji dingo užpuoliko krūtinėje. – Ką čia padarei? Suplėšei striukę. Neatleisiu. – Rūkalius prasisegė striukę. Kraujo čiurkšlė nudažė sportinius marškinėlius. – Asile, prisidirbai… - Rūkalius griuvo ant manęs. Peiliu smogė į petį. Išsigandęs atstūmiau sužeistąjį ir atsistojau. Sužeistasis įsikibo į kelnių klešnę. Arbaleto korpusu stipriai smogiau jam per ranką. Merdintysis paleido. Mačiau, kad mane vejasi duobkasys.
- Palik mane ramybėje. Ir tave nušausiu. – Sušukau. Arbaletą prisidėjau prie peties. Apsimečiau, kad taikausi į jį. Duobkasys matė merdintį savo bičiulį, todėl išsigando. Sustojo už dvidešimt metrų. Keikė mane rusiškais keiksmažodžiais. Aš pabėgau. Duobkasys nepersekiojo. Bėgau pusę valandos. Baigėsi miškas. Išėjau į suartą lauką.
Valandą gulėjau ant sniego. Nebejaučiu dešinės rankos. Kaip aš grosiu gitara? Už pusės metų stojamieji į konservatoriją?.. Suskambo mobilus telefonas. Išsigandau. Pamaniau, kad duobkasys išsiaiškino, kas esu ir net rado telefono nr. Skambino dėdė Gidas.
- Klausyk, ar tu buvai pas mane po naujųjų metų? – Klausė dėdė.
- Ką?
- Ar buvai pas mane į svečius atėjęs prieš mėnesį?
- Gal. Nežinau.
- Dingo mano kareiviškas arbaletas. Gal tu pasiėmei?... – Nutraukiau pokalbį ir išjungiau telefoną. Apsidairiau, arbaletą pamečiau bėgdamas. Sunku buvo mąstyti. Dėdė pamiršo, kad padovanojo arbaletą. Ką daryti?

FILOSOFĖ
(Nepilnas tekstas)
…Atsiprašau?.. Nesupratau?

BERNIUKAS
Vis tiek tu protinga, bet graži, pati gražiausia Paryžiaus apylinkėse.
Jei žmogus pradeda tenkinti save rankomis, apetitas auga. Tai kaip narkotikai, dozės didėja. Kai žmonija eina tokiu keliu - moralinė degradacija neišvengiama. Pasaulyje yra daug moralinių normų. Bet aš tikiu, kad yra objektyvi moralė, nepriklausanti nuo žmogaus noro ir visuomenės inertinio mąstymo. Net jei visas pasaulis ištvirktų ir aš likčiau vienas, man geriau atrodyti visų akyse kvailiu, nei nusikalsti morelei. Pas mus ateina vargdienis pavalgyti. Prieš kelis metus jis dirbo barmenu gėjų bare. Jis pasakojo, kad vyresni dėdės vilioja jaunuolius pinigais ir statusu. O keli buvo, kurie tenkino save kumelėmis. Dažnai lankydavosi vienos mokyklos direktrius ir atsivesdavo abiturientų prieš egzaminus... Jie pilnamečiai, tad lyg ir nedraudžiama, a? Ką gražuolė, protinguolė pasakys?