Dainuoki apie meilę toli už kalvos ir šešių horizontų, mano turtai tėra gervuogynų laukuos ant baltos palaidinės ištiškusi uoga.
Kartu linguos pavargę vėjai, tikėjau ir tikiu: mes esam ypatingi ir metams traukiantis tu nepavirsi vilkolakiu piktu, aš nepasensiu prekiaujant viržiais.
Dainuoki apie meilę toli, lyg nieko niekur nenutikę! Vis tiek už gyvenimą žlugusį keliais oskarais moka brangiau.
Dainuokim apie meile visur ir visada ir gal net nesuprantama kalba kai kam. Net ir tie patys vilkolakiai, tikriausiai, isimyli ir tarp virziu. O palaidine isvalysit demiu nuemejais :).
Sėkmės.
Vien gervuogėm neprasimaitnsit, o gyvenimas, patikėkit, tikrai nežlugęs, kodėl taip pesimistiškai. Eilių neišmanau, bet pajausti galima. Šiaip, gražiai nuskambėtų pagal gitarą. Paimkit gitarą, ir dažniau parimuokit,- Ir Konstantinas ima gitarą, ir tyliai uždainuoja: -Mes galim...Mes ne avinai, -Rok-rok, rokinrol..
Sėkmės. Kažkada buvom atrodo pažstami...Tapot unorava..
Sodriai, išraiškingai ir vaizdingai apie Meilę, kaipo prinokusią uogą - viliojančią demonišku skoniu, spalva, kvapais:
,,... ant baltos palaidinės
ištiškusi uoga..."
Net akmenys ir tie pražysta... gimę iš Meilės, pilnavertėję Meilėje - surandame viso gyvenimo prasmę.
nuo gervuogynų iki oskarų :) motyvai suprantami, sakymas tikras - labiau išjaustas nei pramanytas, sentimentalioji pusė - ištiškus uoga, parduoti viržiai - oi gražu :), bet finale - na ta paskutinė strofutė jau kažkokia realistiškai banali, ūkiška net ... 3