Galintiems rinktis

Dabar užsimerk –
mes sapnuosime karą.
Geriau juk sapne
nei realybėj –
kažkas taip gyvena.

Užkoduoti burtažodžiai –
jie žaizdų nebegydo
ant kapų
plastmasinės gėlės pražydo.

Koks gilus
tavo miego arterijos slenkstis,
kai norėsi ant šono vėl verstis –

pasiimk ir mane,
aš tuose sapnuose
juk neliksiu,

jei išeisi tu vienas,
kai nuspręsi vėl grįžt –
aš tave pasitiksiu.

Mes nubudom
ten kur sulituoti karnizai,
tu ir aš –
Dievo lovos kaprizai.

Nesitrauk,
na, parodyk,
kam ašaras šluostais, -
mes juk grįžom į čia,
o ten – mirusių uostas.



2017 03 11
(Nida, Kūrybinio raštingumo stovykla, „Iš tylos: sapnai“)