Zylės, sniegenos - paukšteliai,
Mano širdį aukštyn keliat:
Pripažinote savu,
Nors baisoku, bet geru.
Jūs, paukšteliai, jūs, paukštytės,
Daugel teko jūs‘ matyti,
Žvelgėt į mane pro langą,
Nešėte mane į Dangų.
Džiaugės paukščiais mano siela,
Darėsi širdy man miela,
Gẽra, gẽra, net be galo,
Mano klaũsėte jūs valios.
Prilesioję iki soties,
Buvote apdovanoti
Mano šypsena giedria
Dievo Tėvo Danguje.
Jūs striksėjot šakomis,
Aš gėrėjaus mintimis,
Tom, kurias man siuntė Dievas,
Jojo vardas labai mielas!