Laisvė! Laisvė! Laisvė!
Meilė! Meilė! Meilė!
Galų gale – man Laisvė!
Galų gale – ir Meilė!
Ooo! Laisvės buvau taip išsiilgęs!
Ooo! Meile, buvai ilgam pradingus!
Dabar jau suprantu, kas vyko –
Gera diena atėjo man iš tyko,
Ir Meilė sužydėjo,
Ir Laisvė sulapojo,
Šakas augint pradėjo –
Bereikal jų bijojau.
Sėdėsiu jų pavėsy
Ir Laisvę tyrinėsiu.
Mylėsiu aš kiekvieną,
Nes aš myliu mūs Dievą,
O Jis visus mus myli,
Dėl to slaptingai tyli,
Bet Jo girdėjau balsą,
Visai visai nebaisų,
Ir dar regėjau šviesą –
Ji žadin skelbti Tiesą:
Meluoti rašant reikia,
Tik tą daryti taikiai,
Bet jeigu kas paklaustų
Atsakymą išspausti,
Tačiau tiktai teisingą –
Ir būsi tu laimingas!
Dabar toliau meluoju –
It sviestu nuvažiuoju,
Nes taip čia turi būti –
Mene melų truputį,
Bet tie melai teisingi,
Nė kiek nepavojingi:
Skaitykit, broliai sesės:
Ameriką atrasit!
Dabar einu su draugiška minia
Ir lydi ji mane
Į saulėtą rytojų,
Į pažadėtą Rojų.
Mes būsim ten laimingi
Ir, aišku, nemirtingi,
Tiktai nereikia nieko skriausti,
O vien saikingai bausti;
Mylėt kaip save patį –
Taip Viešpats mums įsakė!