Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







5
BERNIUKAS
Vakar aplankiau prosenelę Teresę. Ji buvo viena, todėl laukinių durų neatidarė. Prosenelė sunkiai vaikšto. Kažkada buvo aukšta ir daili moteris. Dabar keli stuburo lanksteliai sutrupėję, todėl sulinkusi kaip klaustukas. Bet stebiuosi jos protavimu. Kai klausausi prosenėlės pasakojimų apie Antrajį Pasaulinį karą, apie pokario sunkumus, stebiuosi, nes kalba daili ir išmoninga. Aš taip nemoku mąstyti. Gerai, kad prosenėlė gyvena nuosavame name, ir pirmame aukšte. Priėjau, prie lango. Pabeldžiau. Po trijų minučių prie aprasojusio stiklo prislinko šešėlis.
- Kas ten? – Paklausė promočiutė.
- Čia aš. Tavo proanūkis. Atėjau pasiteirauti kaip gyveni.
- Oi, kaip smagu. O gyvenu sunkiai. Sveikata prasta kamuoja. Nugarą skauda. Vakar bandžiau nueiti į virtuvę, neišlaikiau pusiausvyros ir stipriai užsigavau. Melynės tikriausiai iki mirties nebeužgis.
- Vargšelė. Sunku jums. O kur dėdė Janis?
- Janis darbe. Iki vakaro būsiu viena. – Pasikalbėjome dešimt minučių. Sušalau. Atsisveikinau. Perėjau per kiemą, dariau vartėlius…
- Oooo, kokie svečiai, kodėl neužėjai pas mane? – Išgirdau vyrišką balsą. Atsisukau. Antro aukšto balkone stovėjo vyras, kareiviškais drabužiais. Tai dėdė Gidas. Jis aukšto rango karininkas. Tiksliai nežinau, bet atrodo, kad jam virš penkiasdešimt metų. Stiprus ir dailus vyras. Charizmatiškas. Patinka moterims. Vargšelės jos. Kas kelis metus pas dėdę Gidą nauja žmona. Daugelis pavydžiai žiūrį, bet aš matau, koks iš tikrųjų dėdė nelaimingas. Senatvė ne už kalnų, bet iki šiol nesukūrė šeimos. Neturi jokių tvirtų ir tikrų santykių. Vaikų daug, bet nei vienas iš jų nenori žinoti apie biologinį tėvą. Vargšas lavelasas. Tikriausiai numirs vienišas ir nemylimas. – Užeik, pas mane. Neįžeisk praeidamas pro šalį. – Kvietė dėdė. Jis gyvena antrame privataus namo aukšte, virš promočiutės. Žinau, kad pykstasi su savo motina. Prieš kelis mėnesius teisėsi su savo brolių Janiu, kuris gyvena su savo mama ir prižiūri ją.
Užėjau pas dėdę. Kambariai buvo sujaukti. Matėsi, kad kelias dienas šioje patalpje girtuokliavo. Mėtėsi tušti buteliai. Moteriški rūbai suversti šalia šiukšlinės. Manau, kad susipyko su moterimi, ją išvarė, o gal ji pati pabėgo. Dėdė susigėdęs tvarkėsi. Paviršutiniškai aptvarkęs virtuvę pasiūlė atsisėsti. Padėjo lėkštę su vynuogėmis. Paėmė viskio, įpylė į dvi taures.
- Gerk.
- Dėde, ne, aš negersiu. Man negalima.
- Kodėl?
- Aš dar vaikas.
- Pažastyse plaukai auga?
- Taip.
- Vadinasi, tu jau vyras. Gerk. Neįžeidinėk. Geras viskis geriems vyrams. – Jis užsivertė taurę ir nurijo, atsikvėpęs suvalgė vynuogę. – Gerk, iki dugno. Nesimaivyk. Jau neleliukas. Išlakti. – Sukomandavo. Išsigandau kareiviško tono. Nurijau bjaurų skystį. Susiraukiau ir susitraukiau. – Na na, susiraukšlėjai, kaip sena kojinė. Išgerkime dar po vieną ir eime pasilinksminti. – Įpylė dar bjaurasties. Išgėriau ir vos neapsivėmiau. Dėdė surinko tuščius butelius. Sudėjo į maišą. Iš spintos išsiėmė du medžioklinius šautuvus. Išsivedė mane į balkoną ir parodė į kitąpus gatvės esančią gamyklą. Liepė užlipti ant stogo ir sustatyti butelius. Paėmęs maišą su buteliais nusvirduliavau vygdyti įsakymo. Per senas obelis užlipau ant stogo. Ant krašto išrikiavau buteliačius. Ant gulsčio stogo buvo pusės metro aukščio briauna. Užlindau už jos ir atsiguliau. Atsibodo gulėti. Šalta. Pasigirdo sprogimas. Buteliai net nepajudėjo. Po kelių sekundžių vienas butelis virto šukėmis ir nulėkė nuo sotgo. (Šiandien nedarbo diena. Gamykloje nėra žmonių.) Keli buteliai sudužo. Dar vienas nukrito nuo briaunos. Po penkių minučių butelių neliko. Dėdė šaukė, kad lysčiau iš uždangos. Prablaivėjęs sustačiau nesudužusius butelius ir vėl atsiguliau saugioje vietoje. Taip dariau daug kartų.
… Buteliai baigėsi. Obelimi nuslydau į apačią. Dėdė buvo patenkintas. Paspadė man ranką. Privertė išgerti stiklą viskio. Pasakė, kad esu tikras vyras. Padovanojo medžioklinį arbaletą.
- Geras daiktas. Buvo optinis taikiklis, bet nulūžo. Mes tokius armijoje nadojome. Vieną nusirašiau sau. Būsi tėvynės gynėjas. – Suvyniojęs ginklą į moteriškus skudurus ėjau namo. Mačiau atvažiuojant milicijos ekipažą. Tikriausiai promočiutė išsigandusi iškvietė pareigūnus.
Aš vyras, ar vaikas, ar paauglys? Kas nustatė mano vystimosi etapus ir ribas? Kas ir su kuo susitarė? Gal lytinė branda, plaukuotumas kirkšnies ir pažastų srityje, mergaitėms menstruacijų pradžia - objektyvi riba, rodanti mano perėjimą iš vaiko į suaugusio statusą?

FILOSOFĖ
Atai, Konvencionalumas, prancūziškai convention, tai paprasčausiai susitarimas, prie ko čia išgalvojimas? Visi žmonės nusprendžia kuo ką laikys, juk tik šitaip įmanoma susikalbeti. Tai patogumo delei. Susitarimai fonkcionuoja daugiau demokratišku principu, o ne diktatūra. Matematika irgi pagrįsta susitarimais, dešimtine sistema. Jei tu pasiūlysi kitokią sistemą, kuri fonkcionuoja geriau, manau, kad būsi išklausytas.

BERNIUKAS
Aš Baras Buras.
Suaugę susitarė, o mūsų, paauglių, nepaklausė. Mus verčiate paklusti jūsų susitarimams. Tai ne demokratija, o diktatūra. Nemačiau šioje žemėje demokratijos. Bet kokiu atveju, individas pavaldus daugumai. Asmuo pavaldus, arba savo norams, arba kitų norams, arba Kūrėjo norui. Bet kokiu atveju, mano laisvė ribota. Aš kažkam pavaldus, arba valstybei, arba marginalinei grupei, arba savo egoizmui, arba Absoliutui.
2017-03-28 09:49
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą