Determinuotas lytiškumas 4

4
BERNIUKAS
…Aš žinau, kad mirsiu, nors dar empiriškai to nepatyriau. Tai žinojimas, ar tikėjimas?
Traukiniu važiuoju į Šiaulius. Dabar atostogų metas, todėl savaitę pabūsiu pas senelį Antaną ir močiutę Iriną. Aplankysiu senelius ir iš tėvo pusės. Dar tėtė liepė aplankyti prosenelę Teresę. Mane kelionė jaudina. Laukiu susitikimo su giminėmis. Ten jaučiuosi vaiku, kuris saugomas. Iš manęs nereikalauja būti suaugusiu ir atsakyti už mintis, kalbas ir veiksmus. Senelis minkštaširdis ir nedidelius nusižengimus atleidžia. Man trūksta moteriško dėmesio, nes mama mus paliko. Močiutės dėmesys kompensuoja trūkumą. Emociškai jaučiu prisirišimą prie jos, tarsi mamos. Myliu ją. Ten jaučiu stabilumą, nes senelis yra senelis, o močiutė – močiutė. Galiu būti ramus, kad tai objektyvi realybė, kuri nesikeis. Tai bazė, ant kurios stovi pasitikėjimas jais. Nes visada žinau, ko iš jų tikėtis. Tai duoda saugumo jausmą.
Kažkada pasakojai, kad empirinis tikrovės pažinimas – pirminis, tik nelabai supratu, prieš ką tu jį priešpastatai. Gal tikėjimui? Sutinku netikėti, aklai teigiamomis idėjomis. Todėl stengsiuos patikrinti protu tas visuomenės mintis, kurios aktyviai kišasi į asmens gyvenimą ir tikina, kad nešamos idėjos yra objektyvi tiesa.
Po kiek laiko, man kalbėjai, kad šiuolaikinis vyro ir moters apibrėžimas remiasi, ne tik fiziniais, bet psichiniais, socialiniais parametrais.
Tai, ką „jaučia“ asmuo, yra subjektyvu. Empirinis pažinimas negali įsiskverbti į kito asmens sąmonę, ir objektyviai patikrinti „jausmo“ priežastį. O jei orentuojamasi į „savijautą“, tada tai subjektyvus, klaidų ir bandymų kelias. O subjektyvumas negali būti tiesos ir gėrio pagrindu.
Jei idėja tinka individui, ar tai jau - „tiesa“? Jei idėja nuveda asmenį į prautį, tokia idėja – blogis. Jei visa pasaulio visuomenė pasidarytų pilną lyties keitimo operaciją, tada neišvengiamai žmonija išnyktų. Bet kokia idėja, vedanti į mirtį, yra bloga. Jei transseksualumo legitimacija yra blogis visos visuomenės atžvilgiu, tai yra blogis ir individo atžvilgiu. Nes individas visuomenės dalis. Nes taip nėra, kad koks nors dalykas būtų mirtinas nuodas visiems, ir vaistas vienam iš visumos. Pavyzdžiui, didelė kalio cianido dozė nuodinga kiekvienam žmogui, dar nemačiau, kad nuo tokios dozės kas nors nemirtų.
Kodėl heleniška civilizacija teigia, kad su savo gyvenimu galiu daryti ką noriu? Gal dėl to, nes nesivadovauja gėrio – vs – blogio kriterijais, o noriu – vs – nenoriu. Visuomenė panaši į mažą, kaprizingą leliuką, kurio noras absoliutus.
Pavyzdžiui, jei maža mergaitė pamatė upėje plaukiojančias žąseles ir užsimano šokti į upę, pažaisti su antytėmis, nesuvokia, kad rizikuoja nuskęsti, gera mama ir tėtis jos norą ignoruos. Net jei mergaitė drąskysis, isterikuos, veršis į upę, šauks pagalbos, įrodinės, kaltins, kad tėtis ir mama neteisųs, nes neleidžia daryti ko ji nori. Geras tėtis ir mama neleis vaikui sau pakenkti.
Kiekvienas individas yra visuomenės vaikas. Gera visuomenė neleis individui sau pakenkti. O heleniška visuomenė leidžia daryti su savimi ką nori, ištvirkauti, keisti lytį, nusižudyti. O tai veiksmai, kenkiantys individui ir pačiai visuomenei.
Tai panašu į geraširdę mamą, kuri nemoka savo atžalai pasakyti „ne“. Ji tenkina visus mažamečio įgeidžius, net jei jie žalingi. Kaip vertintumei mamos elgesį, jei mažas berniukas užsigeistų pažaisti su užtaisytu pistoletu, o mama šypsodamasi paduotų ginklą.
- Imk, pažaisk, mielas vaikeli. Aš viską tau duosiu, ko tik panorėsi. – Sako mama.
- Ar galiu nusišauti? Labai noriu pažiūrėti kas bus.
- Tu mirsi.
- Mama, labai noriu. Pleeeeeeeeeaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaasssssssssssssssssseeeeeeeeeeeeee.
- Taip, žinoma, tau viskas galima.  – Ar nemanai, kad šis personažas reaguoja neadekvačiai? Visuomenė, kuri legetimizuoja visus individo norus, ar ji adekvati?
…Aš žinau, kad mirsiu, nors dar empiriškai to nepatyriau. Tai žinojimas, ar tikėjimas?


FILOSOFĖ
Saliut Atai.
Žiūrint, ką tau reiškia mirtis. Kai esi patyręs savo artimų mirtį, žinai, kad pats mirsi. Nebūtinai viską išbandyti savo kailiu, kad sužinotum, ką tai reiškia. Narkotikų nebūtina bandyt, kad sužinotum, kad jie daro žalą.

BERNIUKAS
Kažkada labai gražiai paaiškinai kas yra filosofija ir religija. Bet paaiškink, kuo skiriasi žinojimas nuo tikėjimo, jei religija prasideda, kai nustoji abejoti? Mano kasdienybėje yra daug dalykų, kurias aš neabejoju. Rytoj patekės saulė. Tai žinojimas ar tikėjimas. Žiemą ežeras užšals, tai žinojimas, ar tikėjimas? Laiko neragavau, neuosčiau, nemačiau, nečiupinėjau, negirdėjau, bet įsitikinęs, kad jis yra realus.
Šiandien guliu lovoje. Po vakarykščių nuotykių sunegalavau. Senelis Antanas draudžia išlipti iš patalų. Simptomai: aukšta temperatūra, sloguojanti nosis, galvos skausmas, sausas kosulys sklindantis iš bronchų. Guliu ir nejudu. Taip sako empirinis pažinimas. Protas, sako, kad žemė krenta 30 km per sekunde. Kas teisūs? Pojučiai ar protas? Kurį žinojimą rinktis? Kuo tikėti? Ant sienos - pakabintas politinis pasaulio žemėlapis. Nurodo skirtingų valstybių teritoriją. Bet skrisdamas lėktuvu, virš daugelio valstybių – skiriančių sienų nemačiau. Valstybių sienos egzistuoja tik žmonių sąmonėje. Tai tikėjimas, ar žinojimas? Materija siekia pastovumo. Šis teiginys tikėjimas ar žinojimas? Realybė atsirado iš nieko. Tai tikėjimas, ar žinojimas? Irimas – natūrali, bet kokio proceso dalis. Visos uždaros sistemos, be energijos papildymo iš išorės, nustoja funkcionuoti išnaudojus turimus energijos išteklius. Viskas, kas prasidėjo, turi baigtis. Pastovumas – mūsų egzistencijos įstatymas. Ar tai žinojimas, ar tikėjimas?
1 + 1 = 2 . Tai žinojimas ar tikėjimas? Mus mokė, kad ši matematinė sistema veiktų, turi priimti septynias aksiomas. O tai ir yra dogmos. Vadinasi, visa matematika paremta susitarimais.  Džeko Londono knygoje naudoja žodį konvensuonalumas. Susitarimai, kad yra taip ir ne kitaip. Vadinasi matematika remiasi žmonių išgalvojimais. Tai religija?  Jau yra sukurta daug kitų matematinių sistemų. Jomis naudojasi programuotojai ir kiti specialistai. Tai susitarimas, o ne  objektyvi tikrovė. R. A. Kušnir sako, kad 1 + 1 = 2 gamtoje neegzistuoja. Vadinasi skaičių suma yra žmogaus sąmonės vaisius. Norėjau parodyti, kad empirinis pažinimas negali pažinti tokių dimensijų. Nepaisnt to, niekas neabejoja, kad tai - realu. O tas, kas mano, kad skaičių suma yra už žmogaus sąmonės ribų, yra dogmatikas - religinis fanatikas.