klastotė

purpurinė žara
aksomu nusileido
pirštais sėlina
ryto vėsa ---

nyksti tu
lyg nežinomas raštas 
iš senų foliantų
susiliejęs
po karšta rasa

kaip šešėlis
išblukusiu veidu
čia lyg buvo
čia vėlei nėra ---

jį pavargusiom
rankom pagaunu ---
tai viltis
netikėtai juoda

kanda mintys
nusmailintom iltim
liejas gyslomis
siera karčia ---

ir dabar patikėti
taip lengva ---
kad blizgėjo
netikra moneta
      -----
ir vistiek
taip geidžiu
dar pajusti bent kartą
žvilgsnį tą, kurio jau nebėra