Kadais kaip ir šiandien
Užuodžiau rudenį per pravirą langą
Tik kvapas šalia, ne lėkštėj ir ne šaltas.
Šiandien toli viskas, kam reikia būt ištiesus ranką.
Toli pagalvė, stalas, senos knygos.
Net ta, kur pavadinta „kelioninis variantas, visada šalia“
Melas, ne šalia, už tūkstančio mylių
nykštukams.
Už kalno, už šilko apsiausto, kurį užmiršai,
Palikai kaip kadais vakarienę ant stalo.
Vėsią ir kvepiančią rudeniu.