Ir vėl man akys prašviesėjo –
Aš Viešpatį įsimylėjau:
Galėčiau visą naktį dieną
Žiūrėt į Jojo veidą mielą.
Jei jūs paklaustumėt: kas Jis?
Aš atsakyčiau: nebylys,
Kurčiasis, valkata, debilas –
Visus aš juos vienodai myliu.
Visus myliu, dėl jų kenčiu,
Nes pats patyriau daug kančių,
Kol supratau, kad Viešpats mano
Tai tas, kurs sėd greta prie stalo.
Tai tas, kurs beldžias į duris
Ir žino – jo neišvarys,
Nes aš priimsiu alei vieną,
Nepaisydams jokių problemų –
Juk reik daryti artimam,
Ką nori sau daryt pačiam!