1
Kai buvau mažas, pavasario
Rytai atskleidžia vis naują
Būties aspektą. Dabar nuovargio
Apimtas kūnas pageidauja
Kažko nemato, bet išlepintai
Sąmonei sunku džiaugtis
Nuansais. Atrod, kad vartai
Užverti, pažinimo dagtis
Dar svyla skleisdamas
Blankią šviesą.
Sendamas
Supranti, ar prarandi tiesą.
Tik tiesą išvien matau, reikia dirbti,
Sunkiai, nuolatos, greitai, giliai nerti.
2
Taip. Buvau toli nuo tiesių
Kelių, bet nesigėdijau būti tuo kas esu.
... tuo kas esu iš tiesų.
Dabar nežinojau savo tiesų
Ir prievolių, klydau,
Klupau lygiose vietose.
Gal gale sukaupiau
Patirtį. Kad visose galaktikose
Nėra manęs. Tik čia ir dabar kibirkštis
Apšviečia nedidelį plotą ir trumpai... tai-
Aš. Nežinoma, neaprėpta priežastis
Vis dar neapšviesta, neištirta. Veidai
Keičiasi, sužimba ir gęsta begalybės apglėbti,
Skubėdami geria žinojimą, kal gyvi.
3
Šviesa pripyldė lauką,
Mišką, namus ir sielą.
Nerimas čia pat, nes auka
Iliuzijos – kiekviena siela.
Spygliuota viela apsuko
Riešus, bet neįstengė sunaikinti.
Iš sudžiuvusio kaulo
Sugebėjo atgimti.
Visi mes dukros ir sūnus,
Neklusnūs ir naivūs.
Vis dėl to esame įeima,
Jau baigiasi žiema
Bunda meilė, pagarba.
Noriu, kad visa tai būtų „tikra“.
4
Nežinau, kodėl taip nutinka –
Netelpame į jokius rėmus.
Dal dėl to aplinkai netinka,
Nors asmens paveikslas dražus.
Tik nedaugeliui rėpi
Grožis. Susigūžęs protas tupi
Ir nedrįsta pažvelgti į šviesą,
Todėl vegetuoja, laikydamas tiesą.
Tai, prie ko priprato
Ribotas kūnas.
Kito nesuprato,
Nes gyvūnas.
Taip ir netapo žmogumi,
Nors gal tai tik nuotaika ūmi.
5
Saulės spinduliai skverbiasi
Pro ekraną ir krenta
Šešėliais, liejasi
Kaip akvarelė. Krantą
Pasiekė ir ustojo.
Atsirėmė į nustatyta ribą.
Žvilgsnis lakiojo –
Matė tik apribotą vaizdą.
Kaip tas atsirėmė,
Kaip tas atšoko.
Taip susikūrė
Supratimą. Šoko
Ištiktas protas, nes tiesos
Skonis bėga, kaip srautas šviesos.
6
Kiekvienoje pusėje
Daug pusių.
Stovėdamas kryžkelėje
Supūsiu,
Todėl privalau judėti,
Bet kur tik einu vis nauja
O iš esėms tą pati,
Kryžkelė. Apsupo gauja
Vilku, bet norėdami paragauti
Avies kraujo iš pradžių perkando
Konkurentai gerklę. Nesugeba sugauti,
Nes prieš akis plūšrūno
Sprandas. Taip ir drąskosi.
Visur kur einu, šešėlis velkasi.
7
Įsiučio apimta įsikabino
Į kampą. Plyšo mazgai
Primenantys prievoles. Kalbino,
Po visko... dar ilgai
Kankinosi ir kankino
Negalvodama tik nujauzdama.
Tarsi iš sentimentalus filmo
Ši scena. Zyzdama
Siuvo,
Rišo,
Griuvo,
Plyšo –
Ir pabiro po kambarius žodžiai,
Juos rinkai susimąsčiusių, godžiai.
8
Mačiau grožį, kuris vilioja,
Bet greičiausiai į mirto, o ne gyvenimą.
Dabar sunku susikaupti, nes širdis kvailioja,
Dar truputi vienatvės padės pasiekti teigiamą
Savęs suvokimą. Atrodė, kad praradau savitvardą,
Gal iš tikrūjų praradau žmogiškumą ir gerą vardą.
Apgailėstauju, norisi sugrąžinti pilnatvės jausmą,
Protingi svarstymai padeda nuslopinti skausmą,
Nes viską turiu.
Todėl galiu –
Šypsotis. Kuriu
Pasaulėžiūrą, todėl meiliu
Žvilgsniu palydžiu tikrovę,
Dėkodamas už laisvę ir vergovę.
9
Padėk nepykti ir kad nesukelčiau pykčio
Nei Tau, nei žmonėms.
Liūdesys sustabdė širdies palikimą... kamščio
Priežastis – ne materiali. Gelmėms
Atidaviau supratimą, todėl
Neapibrėžtumas – sukelia nesusipratimą.
Man daug metų, susidūręs vėl
Suklumpu, tik dabar neprarandu vilties. Turiu įpratimą
Kentėti, nes tai laikina,
Nuslūgs ir praeis, tarsi nebuvę.
Todėl įspūdis neapakina.
Nėra reikalo jaudintis. Pasukę
Veidus į tikrą, paslėptą šviesą
Praskaidriname kraują ir mėsą.
10
Sudreba širdis ir virpa rankos,
Kai akys sutinka sukūrtą grožį.
Dar nepraradau proto ir nuovokos,
Todėl sąžinė priverčia suklusti. Šaiži
Dėjonė veržiasi ir nupiešia didžiūlį trūkumą.
Kartais atrodo, kad pasidavęs norui
Pasotinsiu tuštybę ir daugiau ji nekankins. Paikumą
Nuramina žinios. Pats mačiau, kas nutiko būrui,
Kuris stengėsi pasotinti degančią gyvulio sielą.
Kiekvienas pataikavimas virsdavo šiaudu.
Pagautas liepsnos, tik sustiprindavo troškimą, kuris kaip viela
Su aštriais spygliais įkalino pataikūną... šitokiu būdu
Pats pasirinko miglą. Saldi, bet praeinanti pradžia,
O aš noriu džiaugtis amžina būtimi. Šis noras viską užgožia.