Vizija

Nakties akimirka taip skverbiasi,
Taip mirksi vieniša žvaigždė.
Sapnu vėl skrydis beldžiasi
Į aukštus kalnus „paveizėt“ .
Išnyra vizija. Balta viršūnė.
Kriokliai ir upių sraunuma.
Tie pastatai ant skardžių
Ir baltas tiltas naktyje.
Ten ji viena. Manoji vizija.
Viena ne vieniša.
Ir šurmuly pamėgus vienumą
Ji skrenda būt laisva.