Atneški žinią gerą...

Už lango beržas svyruo,
Gelti jo lapai siūruo.
Ar tu mane dar myli,
Kai aš esu už mylių?

O jeigu tu dar myli,
Tai ko, mieloji, tyli?
Atlėk greičiau su vėju,
Jei meilės saitai sieja!

Atlėki per kalnynus,
Aplenki vandenynus,
Ar čiulbesiu paukštelių,
Ar skambesiu varpelių.

Atneški žinią gerą,
Kuri į širdį dera,
Ten linksmą vaisių veda,
Saldesnį net už medų.

Ir mėnesį ten laikos,
Tol, kol pražysta laikas,
Tuomet elgies kaip vaikas,
Nes šitaip elgtis reikia.

Ji laisvina mūs sielas
Ir nuneša su vėju
Į tolius begalinius,
Tenai, kur ji, Tėvynė.

Tenai, kur ji, gimtoji, -
Pasaulio pateptoji,
Brangi skaidri lyg ašara,
Laisva linksma it vasara.