Poezija po aštuntos sekmadienio naktį

mano siela plevesuoja medžių šakose
pagauta laiko Dievo čiuptuvais
man ramiai gaminant pietus virtuvėje
mano dvasia, įvilkta į prašmatnų polietileno kostiumą
boluoja, kaip užmiršta drobulė
kol nerūpestingai plaunu drabužius
mano apsiniaukusios akys žiūri į tuštumą ir ieško aistros
kol nagrinėju farmakologijos dėsnius tualete
mano pasimetęs protas stengiasi susivaldyti
pajutęs aistrą smegeninės skliaute
kol vaikštau parduotos šalies gatvėmis
mano išsiblaškiusios mintys reikalauja aukos
kad apsvaigusios nusižudytų
kol guliu užmerktomis akimis užmirštame kambaryje