..

naujos dienos pradžioj,
kai mano galva dar nepripildyta
aštuoniasdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų sekundžių
galiu mąstyti,
bet kaip tik tada nuo tuštumos galvoj
man merkias akys-
ir užsimerkiu.
kiekvieną kartą,
kai sekundžių smėlis ima spaust
stiklinio minčių indo sienas,
man noris sudaužyt jį-
suteikt mintims daugiau erdvės,
išlaisvint iš smilčių vergijos,

bet visos mano mintys
tik apie tas praėjusias sekundes.