Rašyk
Eilės (78156)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







TĄ DIENĄ.

- Ar šiandien keičiasi meniu? - suskleisdama šlapią skėtį paklausė Kaspisija Liuobytė ir keletą kartų sutrepsėjo, taip atsikratydama lietaus lašų nuo juodų, raudonais burbuliukais dekoruotų guminių batų.
- Užrakink duris, dar turim pusvalandį, - tarė Rytis eidamas link pagalbinės patalpos su išsipūtusiu, juodu šiukšlių maišu kairėje rankoje pridurdamas: - o meniu lieka toks pat, - ir užsimojęs paleido juodą maišą pro duris su užrašu “PAŠALINIAMS ĮEITI DRAUDŽIAMA”.
- Na, kad ir ką ten kepi, jau bus iškepę, nes kvapas tai toks link degimo, - užtikrinta savo nosies jautrumu kvapams sumurmėjo guminių batų savininkė rakindama baro duris. Jos žvilgsnį sustabdė įstiklintos durys, ant kurių, iš lauko pusės, puikavosi riebus, po savęs it sraigė šliūžę palikęs žalsvas skreplys. Lėtai, bet užtikrintai, jis vis dar keliavo žemyn puikiai nuvalytu stiklu, taip pabrėždamas žemės traukos egzistavimą ir stabtelėjo ties neryškiu, tačiau gerai įsižiūrėjus matomu bato pado antspaudu.
- Nu tu kūūūrva, tik vakar visus stiklus nublizginau! - neslėpė pykčio padavėja Kaspisija: - Tą pyderą kad pagaučiau, tai ne tik duris nulaižytų, bet ir kalkes iš tūliko klozeto dantimis išgraužtų! - it išsiveržęs ugnikalnis spjaudėsi visa žmonių rase nusivylusi jauna mergina.
- Lifto ieškojo, - žvelgdamas į didžiulę picų kepimo krosnį sušnabždėjo šeštus metus bare dirbantis vyras, kurio dailų, vyriškų bruožų, ilga vešlia barzda puoštą veidą apšvietė rausva, iš krosnies besiveržianti šviesa.
- Kas ieškojo? - sutrikusi, bet vis dar pikta Kaspisija pažvelgė į Rytį.


TĄ DIENĄ, MINUS VIENA VALANDA TRISDEŠIMT MINUČIŲ.

Rytis Tyla ritmingai lingavo skambant Leonard Cohen “Closing time” ir drėgna šluoste braukė dulkes nuo bare prie lango stovinčio staliuko. Kitapus stiklo, mažo miestelio uoste žvejų laivai šoko tango, o lietus be gailesčio talžė palangės kampe besislepiantį vorą.
- …closing time, closing time, closing ti… - smarkus kumščio dunkstelėjimas į durų stiklą nutraukė barmeno muzikinį pasirodymą. Palangės kampe besislepiantis voras jau ruošėsi paploti, tačiau prisiminęs niekšišką motulės gamtos sprendimą neapdovanoti jo plačiomis plaštakomis nuliūdo ir pradingo medinio pastato konstrukcijose. Tamsus, liaunas apie vieno metro septyniasdešimt penkių centimetrų aukščio siluetas be pertrūkio kumščiu vanojo baro durų stiklą. Palikęs pašluostę ilsėtis ant pusiau nuvalyto staliuko prie lango, Rytis skubaus žingsnio nešamas atsidūrė priešais jau dabar visiškai matomą jaunuolį, kurio išeiginį pilką treningą juosė, kiekvieno save gerbiančio vyro būtinas atributas - vyriška rankinė, su išskirtinumą pabrėžiančiu brolių Dassler įkurtos gamyklos logotipu.
- Leisk į liftą! - šaukė kumščiuotojas ir ignoravo barmeno pirštu rodomą ženklą ant durų “UŽDARYTA”.
- Daryk duris tik! - nesiliovė triukšmautojas: - Leisk į liftą!
- Nedirbame! - atrėžė Rytis ir nusisukęs pridūrė: - Ir nėra čia jokio lifto!
Pasigirdo stipraus smūgio garsas, daug stipresnis nei buvo girdimas prieš tai. Rėksnys lauke spyrė koja į durų stiklą.
- Nepisk proto! - suriko, vieno aukšto name, lifto ieškantis asmuo ir it iš tamsiausių Veličkos druskos kasyklos gelmių atkrenkštęs žalsvą, kontrabandinių cigarečių dervų prisotintą skreplį spjovė jį ant dar vakar vakare nublizginto stiklo.


TA DIENĄ, MINUS VIENA VALANDA.

- Gaila, nespėjau paklausti į kurį aukštą, - tyliai pats sau sumurmėjo Rytis uždarydamas didžiulę picų kepimo krosnį.
- Na, šiaip ar taip, - svarstė, dviem pirštais sukdamas temperatūros keitimo ratuką: -  trys šimtasis aukštas mano manymu bus pats tas.
Praėjo visa valanda, kuomet barmenas jau buvo nuvalęs visus bare stovinčius staliukus, tuščias lentynas pripildęs trūkstamais gėrimais, o likusį pusvalandį iki atidarymo jis planavo praleisti gerdamas kruopščiai sumaltą ir atseikėtą juodą kavą iš Gvatemalos, bet dar buvo likęs vienas, nepabaigtas darbas. Rytis Tyla pagriebė juodą šiukšlių maišą stovintį prie didžiulės, jau pilnai įkaitusios, čirškiančios picų kepimo krosnies ir patraukė link pagalbinės patalpos, kuomet pasigirdo moteriškas balsas už nugaros: - Ar šiandien keičiasi meniu?
2017-03-15 05:34
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-15 21:53
EgiZ
Kažkas tarp natūralizmo ir manierizmo. Ne mano skonio. Bet objektyviai vertinant surašyta sklandžiai, gana aiški kūrinio tekstūra.
Gal tas detalių persotintas pasakojimas turi kažkokį ypatingą tikslą, kurio nesugebėjau įžvelgti?
Sėkmės
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą