naktis

Naktys deguto tamsos
naktys vilko staugimo
stingstantis gyslose kraujas
šaukia bepročius išeit pasivaikščiot
po šaltą negyvą sidabro mėnulį
supynėse vėjo
šerkšno postmortem preliuduose
gieda ledinės lakštutės

tos naktys kai nespragsi krosnyje žvaigždės,
kai godžiai rijamos žvakės
taip žodžiai, šnabždėjimai, kyla aukštyn, virsta dūmais
o kambariuos padvelkia visai nebažnytine mira