Kavinės

kodėl
negaliu šiam mieste
kaip normalūs žmonės
iš dulkių pavirsti į dulkes
būtų visai negaila tų pensų
ir svarų kažkokia dirbtinė
dulksna paryčiais nugundo į skersgatvį
kur nusėdėjau mintis nors kavinės nedirba
sekmadieniais mandras tavo akcentas
šviesoforo mirktelėjimais nutrūksta
kaip rūkas laiko nukirptas
laidas pavirsta aš net
nežinau tavo vardo
į klausimus ko čia grįžau
tu esi ši vieta tau prabilus
tvarkingai išbyra
kavinės kotedžiai
kotedžiai kapinės