Vienišas gerumas

Noriu sulaužyt savo liūdesį į šipulius ir išdalint neišsipildžiusioms meilėms Pro Memoria.

Vasarą su Cezariu
Gulėsim mes po meteorais
Su savo žemiškaisiais norais.
Didžiausias pragaras -
Tai nemylėt...
„Prašlo sto let.
(vremia litit, a ničivo niminiajetsa)“

Paimk mane į Tour de France
Arba į Vilnių.
Paimk ir mano kilnų,
Vienišą gerumą.
Bet ar taip būna,
Kad saulė drasko
Visą kūną
Kaip vienišą gerumą tas,
Kurs niekad nesupras.

Many dreams, but they are all useless...