Vienišas lauko karys
blaškosi sielų kare.
Skruostais nurieda lietus.
Vėją nusiveja mintys.
Nepavykę mainai
nemigo naktį užpildys.
Be sapnų ir be tvirto peties,
įsirėmęs į savąją būtį.
Ir toliau atkakliai nusineš
savo likimą ir viltį.