Dvi valandas ištįsęs pokalbis
laiko vakuume
tvankiame ligoninės koridoriuje
prabėgo kairės akies
voko virpėjimu
širdis
neteko
ji sakė tikėjo
nustojo plakti
per ilgai griaužė
save pati ir kitus
kinivarpa suėdusi
sumedėjusios šerdį
senosios Madonos
stovinčios Čiurlionies galerijoje
tyliai iškalbėjai
mano baimes
jos smailūs bateliai
obuolys bananas
polichromija nesaldi
kuomet
kapt kapt kapt
išlašėjo kantrybė
paskutinėj mano lašelinėj