du penktiolikti; niekada nebegrįš
du šešiolikti praejo sekdami jų pėdomis
taip, jie sekė pirmuosius, kad ir kur tie vedė
laikas tiksėjo į tą pačią pusę benešdamas mane
čia.
čia atsidūriau tuo pačiu skambučiu beskambinant
žadintuvui
rytui
šaltai kavai
jokios kavos, irgi gerai (nes nesveika).
Kurti iš sugriūvusių laiptų - gerai
Nes tuomet atrodo, kad kelio atgal nebėra
Kad dabar tik į priekį, tik į tolį
Bet šitam taške jungiasi viskas
Ir tolis tikrai ne šitoj dabarty
Tolis toli, toli... toli.
Tolis tai net ne už komforto zonos.
Tai gilumoj, užsimerkus akis;
Paklausus savęs
Kaip skamba tyla, kurioje gyveni
Kurios nematai ir girdėt - negirdi..
Ar jūs girdit tylą?
Ne užėsį, ne skubejimą?
Ar tylą galit išgirst?
Joje daug daugiau prasmės
Nei du šešioliktuose
Nei tame, kas buvo
Ar turėtų nutikt.