likus

Mustangu
Nei mašina, nei arkliu
Judu stotelėse tarp miego
Ir klejonių.
Ne narkotikais ar meile
Aš apsvaigęs,
Tik vaizduote,
Kuri palikus pėdsakus –
Pagimdžius iki mirties
Tarpeklio nusvyravo
Ir ant briaunos, kurios
Nejaučia net monetos
Per lažybas
Sustojo pažiūrėti stačiai
Į akis manas.
Kas atsitiko, mano mielas
Drauge, kodėl be perstojo save uodi,
Kaip alų išlaistytą ant grindinio
Plytelių. Prisimeni dienas,
Kai nutapydavai kas dieną
Po paveikslą, o dabar?
Kaip senos kortos
Pegultusiais valetais
Savigraužon
Įpuoli. Kur visos mūzos
Pasidėjo, kai vienas su
Savim likai?