Debesys pamažu sklaidėsi, temo
valandos, grimzdo vakaran, tai
reiškė lėtėjimą įprasto amo,
poetai, būsenų laborantai,
priešingai, dar tik budo, mieguisti
tikrino paraščių pastabas, bandė
užspausti arba atkuisti
kokią smulkmeną, kokią sapno kandį,
ir kavą balino, lygino baltinius,
ruošėsi pasivaikščioti pavyzdžiui link Tymo,
kad išvaikščioti kokią nors kaltę, nes
prieskoniai iš beveik nusikaltimo
rodėsi kužda jau per ilgai, per įkyriai
skolintą karštį ir vėsą turbūt savą,
kol girdėjimo durų sutepti vyriai
netrukdė, dar vieną kavą,
dar vieną, bet šį kartą juodą,
po to dar vieną, taip, trečią.
Ir jei kalbinti, tai gal šviesos diodą,
nes jam beveik nereikia to, kas krečia.