Tu neiki artyn prie vaiduoklių –
Dvynukių raudonais paltukais.
Jos stebint atrodo nepiktos,
Bet akys – susiurbiančios duobės.
Važiuojam namo iš šio miško...
Mums reik dar įsmeigti kuolą
Į mirusio tėvo širdį,
Kad niekad atgal nebegrįžtų.
Užpilkim stipraus peroksido
Ant kapo.
Tegu nebepuola!