Ten kur rytmetis skverbias per langinių plyšius,
kur kaitrus vakaro liežuvis beržams labanakčiuoja,
kur varlės tarp nendrių rugpjūčiui kurksėja –
kur žasų trimitai tvyksčioja leidžiančiai saulei,
ten apleistas vienkiemio takas veltui laukia manes.