klišiniovas

ranka ant peties; saulėlydis; šlaitas ir rodos
ir ašaros tykšmas ir nosinė vėjy laiku
ir vietoj laukimo suspengia žemė krentu
per sulenktus kelius ir nakty plyšta siūlės: juodom
plunksnom išsisklaidęs sklendu gatvių virš: suprantu
tavo pirštams šviestuvai mieste tik spuogai
ar tai jonvabaliai ant mylimosios pečių: traukinys
vos suspėja vėluot kai nuo bėgių nubloškęs save
prakaituoju į vieną vienintelį trūksmą
kai mes laukėm kol nukris pamesta moneta
kol priprasim prie kvapo negirdėsim cikadų nebe
kils migla nuo namų nuo kasdienės duonelės: ir vėl
susiprasiu sprogimo centre kai patrauksi
sunkią tokią sunkią
ranką