Atkeli marškinius
Išmeti krūtį
Rausvą
Lyg masalą
Patamsėjusi aureolė aplink spenelį
Susitraukus nuo šalčio
Berods taip reikia
Ūsuotos lūpos godžiai apžioja
Čiulpia tavo gyvenimo syvus
Svetimi pirštai skverbiasi gilyn
Kokius lobius jie tikisi rasti
Netrukus visa tavo apsauga
Nutempta nekantrių rankų
Prasideda antras etapas
Nėra čia ko žaisti
Bandai nevirpėti
Bandai apsimesti lapu
Lyg ir privalu jausti malonumą
Kai svetimas pasaulis tave užgriūva
Ir stumdo laižo inkščia čiulpia
Šalčio aureolė lyg nimbas apgula smegenis
Krenti ir krenti į masinančią tamsą
O kelias atgal į save toks klaidus
Nejudėk
Dar pabūki lapu
Viskas tuoj baigsis