Rašyk
Eilės (67851)
Fantastika (2038)
Esė (1616)
Proza (9830)
Vaikams (2344)
Slam (54)
English (1034)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter

Knygynas manoknyga.lt






Nutils audra, nustos patrankos gaudę,
                              Ir susirinks seni kovų draugai.
                              Ir tik tada, mąstydamas suprasi,
                            Kad stalas toks platus, o mūsų tiek mažai....
        Kai būna sunku, patikimiausias būdas neištišti, yra prisiminti  gražiausias gyvenimo akimirkas iš praeities. Prisimitos ir papasakotos paprastos istorijos, suteikia jiegų gyventi dabar, ir ilgiems dešimtmečiams sustiprina gyvenimus ne tik mums, bet ir ateities kartoms, - tiems, kurie šiandieną yra kelyje į mūsų Pasaulį, -skuba išgirsti mus, išgirdus prisiminti ir papasakoti tiems kas ateis po jų, ir taip iki begalybės, kol Lietuva ir  Pasulis gyvos: -Kas gera prisiminkime, -kas bloga lai išblės... pritariant, baltam pianinui, traukė „Tys panteros“. Prisiminimai sušildo visus kurie prisimena savo tėvus, brolius, seseris ir Lietuvos  Didvirius ne tik maldose, bet ir pasakoimuose, -jie turtiną Tėvynės istoriją, - istorija kuri  lieka atmintije šimtmečiams, -na, gal ne taip kaip norėtumėm, bet kaip folkloras išlieka ilgam. Folkloras yra galingas ginklas. Specialistai iš Rašyku, laikui bėgant gali taip sutvarkyti reikaliukus, kad nesuprasi kas tai, -Lietuviškas epas, ar šiaip kartu papasakota Baltiška Sapnų knyga, ir už tai gali būti Lietuvai skirta  premija, kaip durniausią, visų laikų istorija. 
            Šurmanas Geležėlė ne tik prisimena, - jis dalinasi patyrtimi su visais ne tik per šventes, bet ir šiaip, per specialistus, savaitgaliais iš ekranų, įvairimis formomis, sklinda kaukėti piligrimai po pasaulį. Šturmano slapta agentūra labai plati, - svarbiausiai, jie kaip kokia pandemija plečiasi, užkrečia bendruomenes, su Meilę sušildo kūną ir dvasią. Ypatingai sušildo kai papasakotas istorijas ekranizuotos, -užfiksuotos skaitmeniniu būdu, - išgirsti yra viena, -pamatyti iš plokštelių-diskelių, piršteliu savo ir bendražygių gyvenimo istorijas, yra visai kas kita.  Prisiminimai iš ekrano, palieka gylesnius ir gyvesnius įspūdžius, - ilgam lieka mūsų atmintyje. –Pavejziekiam kaip sukasi  mūsų visų praėjusių gyvenimų  kinofilmai. Prisiminus iš praeito tūkstantmečio, paskutinius dešimtmečius, - po karo... kai į miestelius, į „kolchozų“ centrus, atvažiuodavo kinas. Pritraukdavo ir suburdavo daug jaunimo, - niekada neišblėsta iš atminties, -iki pat šiandieną, -ne vien naktiniai košmarai sapnuojasi....  Daugelyje Lietuvos apylinkių, visoje Lietuvoje, -iš tolimų kaimų ir vienkemių susirinkdavo jaunimas pažiūrėti kiną, pabendrauti, pakalbėti, susipažinti, -na, suprantama kas būdavo toliau... O kaip kitaip?
          Buvo labai paprastai... Burzgiantis  motoriukas, gamino elektra, kai  lemputė užgesdavo, -sukdavosi kino projektorius. Po kino sukosi patefonas. Užgesus šviesai, visi būdavo laimingi, - žiūri /vejz/ į ekraną, -mato kaip Tarzanas su bezdžionėm po džiungles skraido...  Dviejų filmų seansas trukdavo apie keturias-penkias valandas, - po filmo, -gegužinė: Sovietinio fokstroto ritmu, -Subota, subota, -chorošyj vėčėrok, /šeštadienis, - šeštadienis, -geras vakarėlis/ fokstrotą keisdavo valsas; -V gorodskom sadų igraėt duchovoj orkėstr, - Na skomejkė gdė sidiš ty, net svobodnych mėst... / Miesto parke groja, pučiamųjų orkestras, - ant suoliuko, kur sėdi tu, -nėra laisvų vietų... / Pagal, pokaryje „modernizuota“ laikmetį, lietuviai ir žemaičiai nepasidavė propogandiniam svetimų įtakai, todėl, šiltu metu laiku, dažniau rinkosi į įprastas gegužines dvarų parkuose, iš ūkininkų nacionalizuotose  pamiškėse. Miesto parkose, grojant geležinkeliečių, gaisrininkų, kartais svetimos kariomenės dūdų orkestras; skambėjo Štrauso valsas „Žydrasis Dunojus“, „Ant Mandžiūrijos kalvų“, „Amūro bangos, -kaimuose armonikieriai, pritariant smuikui, triūbai ar klarnetui,  bugneliui su barškučiais, sukdavo poras, pagal lietuviškas, švelnes valso, tango melodijas, - trankias polkas. Daugiatautėje visuomenėje lietuviai buvo tolerantiški, todėl nuskambiedavo kadrylius, polonezas ir krokoviakas: -Ruskij, nemec į pliak, -Vsė tancūjut krokoviak...  Visi patirti malonūs prisimnimai, atmintyje užsifiksavo ilgiems dešimtmečiams, - po daugelio metų prisiminus, skausmus padeda pamiršti ir gyventi, -gyventi ir išgyventi: -Laaaaila, -Laila... -Laila.... pritariant baltam pianinui, priminė  „Trys  tigrai“. Savaitgaliais, -po sunkių darbų atsigaudavo širdys ir sielos. Ėjo metai, - kaip orą gaudėme, pro Geležinę uždangą prasiskverbusias naujas, iš Vakarų, - laisvo, kulturingo  pasaulio gyvenimo vėjų gūsius., . Pavykdavo slaptais kanalais, per Polska radiją, nugirsti vieną antrą posmą, ir štai, po savaitės-kitos, miestelių „džiazmenai“ per gegužinę pateikdavo vieną kitą premjierinį siurprizą klausytojui. Štai, šiandieną, po daugelį dešimtmečių mums primena „Trys tigrai“: -Marina, Marina, Marina, -Gražiausia pasauly esi....
  „“Trys tigrus“  pakeite, greituku susibūręs kitas, pagyvenusių trejetas; “Trys Barsiukai“-Aš norėčiau sugrįžti į Jamaika, vėl  mylėti tamsiaplaukę... -Mama jukero... -Mama jukero.... -Mamaaaa jukeru, -ma-ma-ma. Lietuvos  „Generalinis štabas“ pamatęs, naujai, greituku susibūrusi  ansambliuką „Trys barsiukai“, atsistoję ploja, - pasveikno ir palinkėjo Generolui Valdui, spikeriui Česlovui ir Šturmanui Geležėlei geros sveikatos... –Toliau dainuokit į sveikatą... Netikėtai, lazeriniu budu, dideliame ekrane pasirodęs amžiaus jaunikis Aleksas Lenonas, ir pratęsė sveikinimus iš ekrano. Pasveikino ne tiek „Trys  barsiukus“, -kiek  trys damas. Didžiausias dėmėsys buvo skirtas daugiabriauniams jubilijatams nuo Didžiųjų ežerų, -nuo Mičigano,  Almutei ir Valdui. Garbingas 90 metų jubiliejus, ne juokai;  Aleksas Lenonas nebetilpo ekrane, -vargingai praplėtė ekraną, -pagaliau išsilaisvinęs iš  gniaužtų, tęsė: -Rula-terula, -Rula-terula, -Rula te-rula, teru-la-la-la... Lysdamas iš didelio ekrano, buvo toks diiiidelis didelis, o kai  Aleksas Lenonas priėjo prie jubiijatų, -pasidarė dešimteriopai mažesnis, -kaip normalus žmogus, patikėkit, palyginti tikrai, toks mažas... Priėjęs atsiprašė Čėslovo, -gavęs leidimą, paėmė Lorą už rankos, pabučiavo, ir dainuodamas: –Šeik, -šeik, -šeik,. ėmė šokti „Šejka“. Pagalaiu, artėjant šventės pabaigai, Generalinis Štabas ir visi susirinkę Šatrijos kalno papėdėje raitė Tvistą, -Čiki-čiki... -Čiki-čiki... Aleksą Lenoną pakeitė  lietuvių kilmės kolumbiečio, - Kabaljero Jurgio, Kubėtiškas mambo, -Ech mambo, -mambarelo... -Ech mambo, -mambarelo... Iš svetur, ypatingai po Kubos revoliucijos atkeliavę ritmai, greitai prigijo Lietuvoje, -žodžius, šmaikštuoliai- muzikantai, na, toks kaip Didžiulis ir kiti Merūnai bei Žvanguliai, pritaikė pagal savo pagedimo laipsnį. Kaimų ir miestų muzikantai, -neskaitant Gorbulskio, - pagal atkeliavusius ritmus, pritaikydavo žodžius taip, kaip reikia Lietuvos klausytojams ir vartototojams, įvairiais kanalais, -per „Dainų daineles“ per „Viniaus bokštus“...
                  Plaukiant vandenynais, -Nuostabiausius kraštus aš mačiau, -Bet gražesnės už lietuvaites, -Tokius Angelus, aš niekad, niekur nemačiau.... Šturmanas Geležėlė, stovėdamas po medžiu, prisiminė tos tolimus laikus.  Jis, šią akimirką buvo vienas ir niekam neprasitarė ką galvoja. Neprasitarė, nes Generolas Valdas su Almutę būtų vistiek nesupratę apie tai kas vyko Lietuvoje dešimt metų po karo. Praėjus dešimt metų po karo, šūvių nebesigirdėjo, Lietuva kovojo „Tylioje rezistencijoje“, tuo laiku, prieš daugelį metų, vienas jų, -Valdas su Almute, varlinėjo prie Mičigano, o spikeris Česlovas, buvo TASO propogandos veteranas. Štai, -šitiek metų turėjo praeiti, kad atsitiktinai, per Užgavienes susitikę, trys, skirtingo auklėjimo ir pasulėžiurų Veteranai, paduotų vienas kitam rankas ir  kartu siektų vieno, - bendro tikslo... Tikslo, kad Lieuvoje gyvenantys žmonės, kaimynai ir 99 metų dienos proga. Per Žemaitiją, per visą Lietuva, į Pasaulį, nuvilnyjo vieningas: -Valiooooo.... -Valioooo... Pasaulis būtų laimingas.
                Nutilus mambo ritmui, Užgavienių šventės šurmulys pritilo, po trumpos pauzės, suskambo Luokės bažnyčios varpas, -po pauzės, visi išklausė Lietuvos Generalinio štabo šventinį sveikinimą. Generolė Dalyė, pasipuošusi, pagl Juozą rekomenduotą, -Žemaitijos meistrų, išaustais tautiniais rūbais, -pasveikino Lietuvą Vasario-16, Lietuvos Nepriklausomybės
2017-02-15 14:16
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-16 08:02
Aurimaz
Idėja - tegu moderatoriai nutrina tą komentarą, pažiūrėsime, ar autoriaus viduje žydintis narcizas sugrąžins jį čionai, įkelti dar vieno :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-16 08:00
Aurimaz
WTF... Pirmas autoriaus komentaras per nežinia kiek metų ir tas pats skirtas ne mums, o jam pačiam...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-15 14:38
Liudvkas
    Atsiprašau,-nugnybė pabaigos galiuką...


Nutilus mambo ritmui, Užgavienių šventės šurmulys pritilo, po trumpos pauzės, suskambo Luokės bažnyčios varpas, -po pauzės, visi išklausė Lietuvos Generalinio štabo šventinį sveikinimą. Generolė Dalyė, pasipuošusi, pagl: -Juozą rekomenduotą, -Žemaitijos meistrų, išaustais tautiniais rūbais, -pasveikino Lietuvą Vasario-16, Lietuvos Nepriklausomybės, 99 metini, dienos proga. Per Žemaitiją, per Lietuvą ir per visą  Pasuli nuvilnijo vieningasValiooooo,-Valiooooo,-Valioooo, Lietuvai...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Knygos - internetinis knygynas

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą