Rašyk
Eilės (67166)
Fantastika (2013)
Esė (1604)
Proza (9807)
Vaikams (2338)
Slam (53)
English (1031)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 28 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter

Knygynas manoknyga.lt






- Atdai ty, sūka moju ščiūkų! -
veidas žvejoklio - ruso nirštu ruko.

- Apseisi plėks tu y ba šukū! -
nešė kudašių vaikas kuo toliau.

Žemiečiui juk grasino, nėr blogiau,
kai užkariautojai gimtinėj karaliauja.

Reikalas - rimtas. Neprunkščiau į saują.
Savus kai muša argi liksi glušas.

Užstojau gentį savo, svetimas įgylė:
- My vas osvobodyli!

- No uity - zabyli! -
drėbiau aš jam atgal, tarsi nuo viškų, -
Kas prašė jūsų kerzinius čia kišti?!

- Vartyt lietuviškai išmok liežuvį,
tada ir gaudyk mano žuvį!
2017-02-15 09:13
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-16 23:08
pasalietis
Liko karočė ir nachai su bl
Ir iš kalbos jau nebeišpeši
Jaunimo, pzdc
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-15 12:06
Crepuscolo
man patiko šis eilėraštis, gyvenimiškas ir sūrus, tikras ir nesumeluotas ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-15 11:48
Vetra Vika
Prasmingos mintys per realiai išgyventas emocijas, jausmus ir turimą teisingą supratimą ir pagarbią meilę savo Tėvynei... tai supranta tiktai tie, kurie jos buvo netekę, kentėję nuo persekiojimų:
,,...Žemiečiui juk grasino, nėr blogiau,
      kai užkariautojai gimtinėj karaliauja...."
Pagarba už Meilę Tėvynei, Gėrio skleidimą.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-15 09:34
gera dienelė
Paaiškinu tiems, kurie galvoja, kad tai šlykštynė


<><><>

Dar sovietiniais laikais veždavo kareivius, vadinosi stroibatas, dirbti. Buvo jie atvežti ir pas mus statyti naujos gamyklos. Ar ten jie buvo blogai maitinami, ar tiesiog mėgo žvejoti, laisvalaikiu eidavo prie ežeriuko.
  Kartą mes su drauge irgi maudėmės tame ežeriuke, o netoliese žvejojo kažkoks ruselis - kareivukas. Girdime, kad jis visa gerkle rėkia:

    - Odaj, sūka, mojū ščiūkų!

    O tas vaikas, katras nugvelbė jo lydeką, nesuprasdamas rusų kalbos, tėškė:

    - Apseisi plėks y ba šukū! 

    Ir skuto pirmyn, kiek tik galėjo, net kulnai blizgėjo.

    Tai ar aš galėjau, būdama žemaitukė, ramiai žiūrėti, kaip muša savus? Aišku, kad įsikišau. Nors to vaiko nebesivijo, nežinia ką būt jam daręs.
    Tada soldatas supyko jau ant manęs, pradėjo auklėti. Iššnekėjo, kokie anys yr geri mūsų tautai ir t.t.. Bet, kai pasakė:

    - My vas osvobodyli.

    Mane suėmė toks nervs, kad drėbiau atgal. Rusų kalbą - gerai mokėjau. Ji buvo mums privaloma mokyklose.

    - A uity zabyli!

    Jis tada ėmė man grasinti, paauglė irgi buvau, kad perduos kur reikia. Tardė ar esu pionierka, komsomolka. Kai aš šaipiausi, išvadino nacionalistka. Aš jau ir tada nebuvau pėsčia žodyje. Bet gyva išlikau. Nesuspardė savo kerzavykais.

Mane nuo mažens mokė mylėti ir tausoti savo žemę. Reikėjo pabandyti mano močiutei pasakyti, kad ji yra niekis, būtumėte išgirdę.

Ir apie jokias šlykštynes čia nėra rašoma.

PATRIA UNA - TĖVYNĖ VIENA mintis.

Ne visi ją parduoda, atminkite. O tremtinių dukra - tuo labiau.


Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Knygos - internetinis knygynas

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą