Pasiėmei mano sapną,
Kuris it lietus į stogą skardinį
Vis erzino ir neleido ilsėtis.
Tiesiog gulėjau įsikniaubęs
Į mudviejų praeities nuolaužas
Ir jaučiau, jog senai viskas baigta.
Jokios aistros,
Jokio troškulio.
Jaukumas ir tiek
Tapiau savo didžiąją drobę
Prieš tau ateinant
Ne tau, tiesiog šiaip,
Kad pirštai it ruduo
Pakeistų savo spektrą.
Tiesiog miegojau ir negirdėjau
Nei širdies šurmulio, savęs.
Man reikėjo to, nes mėnesių
Mėnesius negalėjau,
Tiesiog snigti ant patalo,
Nes pats buvau patalas dulkėms.
Tiesiog buvau
Be polėkio...