*233902112017

1650
0211
2017

Išėjo Ji į vonią
Nuplauti nuo drobės dažų,
Kasdien taip tepa,
Kas nakt taip plauna.

Šįkart sėkmingai


Užslenkant vakarui neretai lanko abejonės.
Iš kur mes atėjom?
Kas mes?
Kur mes einame?

Kartais rodos esam tik čia ir dabar,
Ateitis prieš mus tokia miglota.
Kodėl mes čia susitikom?
Kaip džiaugtis tuom ką turime?
Čia ir dabar.

Kartais žodžiai per banalūs išreikšti jausmams.
Poetai ginčytųsi,
Bet tiesą jie žino.
Neįvilksi tikro jausmo,
Nebent paliksi žemėlapy žymę ieškot tarp A ir B
Kartais žodžiai išnaudoti,
Kartais anie beverčiai, nors ir seniai pamiršta kas jais sakoma.
Lieka šypsotis,
Tikėt, jog skaitai manas mintis.
Tikėt, kad mintys pačio tyros,
Kai skaitysi. . .

Vis tos į k y r i o s  m i n  t y s...
Ir laiptai ant kurių sutiksi sėdint tik patį save.
Ir vis neatjausi to nerimo. . .
Kas tu kai nuogas,
Kas tu kai užsidaro durys
Kas tu kai tu už durų

Šiandien nešvaisčiau laiko,
Tepiau tvirtu tikėjimu
Ir vis nusileidus saulei čiumpa abejonė,
Ar pats ką suprantu?
Kur veda mani akli vedliai?

Valtelės istorija sudėtinga,
Niekada neišvysčiau idėjos lig galo,
Dėl to baigiu išprotėti ir ją iliustruodamas

182502112017

***

Esat kada girdėję apie Léon Spilliaert?
Tai mano naujausia gyvenimo superžvaigždė.
Tonų valdovas,
Stingdančio žvilgsnio savininkas.
Profesionalus estetas
Ir nieko juokingo ano kūryboj nerasi.
Na gal kiek šmaikščios perkarusios mergaitės,
Prie tilto ar kopiančios Babelio keliais.
Toli gražu netoks kaip James Ensor,
Ir tik primatams sumaišomas su A. Mucha ar G. Klimt..
Schiele's griežtumo.

Stebiu jį,
Ir rauna stogą...
Tepu didžiuliu penzeliu,
Pusę ant sienos, pusę ant grindų ir keikiu save.
Tapyba, loginėje stadijoje - man kaip sudoku.
Užpildai vieną dėmę, ir ji atveda prie kitos ir taip keliauji keliauji ir keliauji kol trūksta kantrybė.
Tuomet brutali klaida ir darbas baigtas.
Aš užstrigau... Aliejus džiūva lėtai, o manoji drobė jau panašėja į lietuvišką vargo, prakaitu prakvipusią, tapybą...
Neesti purvinų spalvų, būna per maža šviesos suvokti, tikrą subtilybę.
Būna ir neišmaišytas dažas, kuris trigdo, klaidina, nenusakydamas - anas žalias ar violetinis? Ar matau čia geltonos, o dar ir rausvi pėdsakai paslėpti baltoje košėje. . . O čia tai purvas. Kaip ir manojoje drobėje.
Jau geras dvi savaites ji ant sienos,
Ir jau pora dienų kaip neatsitraukiu, pamirštu valgyt ir rankų plaut nebematau prasmės. . .
Dūmai... Pelenai...

Nebesuprantu nieko...
Bet vis stosiu toliau, ieškoti tiesos.
Lig terpentinas pakankamai išmanęs išvarys žmogų.
Lig askezė, pradės rodyt ženklus.
Ir vis tuom grįžtam prie lietuviškos tradicijos.
Per skausmą per vargą per kančia...
Nuo šaknų nepabėgsi...
***

Abejonės verčia svarstyti,
Taip delsi priimti sprendimą.
Kartais kai darai klaidą turi ją daryti drąsiai.
Kartais didžiausios mūsų klaidos išauga stebuklais.
Abejonės priverčia mus būti tarp.
T a r p pasirinkimų, bet nei vienam iš jų
It gyventi sienoje. Ir nebūti nei vienoje iš pusių.
Gyvenimas yra kelionė.
Yra nuo yrimo
***
233802112017
Arba 362