pamišimuose

kaip vėjo kryptis
vis keičiuosi
tik dabar palengva
į tamsą
iš lėto brendu
dar švyti kraštelis
to mėnesio
kai sėdėjome
po žydinčiais medžiais
ir uodėme orą naktinį
toks gaivus beribis
atrodė rytojus
ir mes
kai po šešėlį
žengėm į dieną
vasaros naktis neilga
pakanka vos
vieno ilgesnio
pašnekesio
šokio
ar bučinio
tik mes 
išsitrinam „vakar“
kaip elektros stovė
kaip viskas kas nedera
praeitimi gyvenu
kai džiugesio
„dabar“ nejaučiu
visai kaip varnos
gyvena savam juodume
taip ir aš gyvenu
pamišimuose