Rytoj aš susiruošiu
Ir eisiu pasikalbėti
Su senu gluosniu
Lauko gale
Ožkų ganyklos take
Nuėjęs paklausiu
Kodėl man ant širdies
Taip sunku
Kodėl nebededu
Dainų
Nelaukiu šviesių
Saulėtų dienų
Ir verksiu
Seną medį
Apsikabinęs
Nes praeitų laikų
Ilgesys krūtinėj ima
Tik negalių pakilt
Į padangę žydrą
Akmuo tempia
Į bedugnę baisią
Ir atsakys man
Medis senas
Žiūrėk jau pavasaris
Genas
Mano senos šakos
Sako
Kad nepaisant
Metų
Apsipilsiu
Aš žiedais
Ir lapais
Eik tu
Pavasario įkvėpt
Sudėk gražių
Dainų
Mylėk
Paslaptis čia
Paprasta
Ir mylimas
Būsi kitų
Neverk
Nes akys pavargo
Nuo raudų
Su šypsena
Į viską žvelk
Nebeliks tau
Sieloj randų
Taip sugrįšiu
Pievų takeliu
Ir vėl bus
Giedra ir ramu