Apgailėtinas

man kartą pagailo paauglio
jam verkiant
cigaretės pelenais ant megztinio
pagailo elektros stulpų šukuojamų medžių
už judančio autobuso lango lietaus
gaila besišypsančios moters
prie kasos
apsaugininko už liūdesį atspindinčios veidrodžio
sienos
girdisi kaip atkrebžda naktis lauke
kaip savo kambariuose užmiega
viešbučių kambarinės
gaila greitkelio ašaroja liūdnomis mašinomis
eilėraščių nuskridusių plentu
susigėrusių į patalynę sapnų
žmonių nesutiktų o dar labiau
sutiktų perpus
sielvartu aplaistytą
kiekvieną daiktą
tamsoje pražydusį dulke
norėjau apsikabinti
kaip motina sūnų