jau pamiršai
tuos vakarus naktis
kai nemigos sapnus
lyg juodvarnius išvaikę
susėda ant palangės
ir dainuoja
tyliai ir liūdnai
kaip vienišas besparnis
vėjo vaikas
jau pamiršau
kada sapnai
įveikę nemigų tvirtovę
įgriūdavo pavargę kambarin
paskui
mes eidavom į tavo rojų
kuriam nenoko obuoliai
žaltys kitam sode klajojo
tu pamiršai
aš pamiršau
nes mūsų niekada nebuvo