Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







ŠEŠIASDEŠIMT KETVIRTAS LAIŠKAS
Atplėšiau kelis kopūsto lapus. Iš kopūstlapio pasidarė dubuo. Įpyliau į jį pieno. Atėjo katinėlis ir truputėli paragavo. Jis alkanas, nes sauso maisto, kurį nupirkau, nevalgo. Katino bado akcija tęsiasi jau tris dienas, o gal dar ilgiau. Jis trinasi į kojas ir prašo miauksėdamas maisto. Dalinuosi su juo savo maistu, bet retai kada jam įtinku. Atas jį pavaišino sūreliu, kurį gavo mokykloje.
Džiaugiuosi, nes šį vakarą grįžo Gintaras iš „agro“ poligono. Šiek tiek pakalbėjome apie studijas. Jis norėjo imti akademines atostogas. Kalbos šia tema jį nuliūdino. Nežinau, ką jam patarti. Nežinau tikros situacijos, todėl visi pamastymai akli. Galiu tik pasistengti palaikyti jį kaip asmenį, nes matau, kad jam pačiam šis sprendimas spaudžia krūtinę... Pasistenk pasidžiaugti tuo kas yra. Nes tikrai kažkas yra gero.
Šiandien jaučiuosi praturtėjęs, nes išgirdau svarbią idėją. Dažnai jaunuoliai klausia, ar yra gyvenimo prasmė? Girdėjau tokį atsakymą. Žmogaus gyvenimo prasmė – padėti žmonėms. Tai labai gili idėja, kad ją tinkamai suprastum, reikia daug žinių. Reikia išmanyti visuomenės sandarą, ekonomiką, politiką, fiziologiją, psichologiją, fiziką ir kitus mokslus, kad pilnai be išlygų suprastum kas yra materialus pasaulis, žinios apie jį ir kas yra Žmogus. Tada galima kalbėti apie praktinę šios idėjos pusę. Galima nesigilinti į teoriją ir veikti, o pakeliui į idealą  mokytis, tam kad suprastum ir įtvirtintum teorinę bazę veiklai, praktikai.
ŠEŠIASDEŠIMT PENKTAS LAIŠKAS
Gintaras išvedė Mukciuką į lauką. Ką tik parvedė. Pasakojo, kad katinėlis nenorėjo keliauti į namus. Dabar gyvulėlis atsigulė viduryje kambario ir plaka uodega į grindis.
Šiandien Atas vienas nuvažiavo  į ligoninę aplankyti brolio. Šaunuolis. Džiaugiuosi, kad jis taip gerai orientuojasi mieste. Nuvežė Lukui lauktuvių. Šiek tiek žaidė su kitais vaikais Tuberkuliozinio skyriaus kieme. Seselės kažkodėl jam tai draudė. Bet kai jos nematydavo vis tiek žaidė su mažais ligoniais.
A. Karnevo buvo atvestas į tvora aptvertą laukymę. Po ją vaikštinėjo keli vyrai ir viena moteris. Karnevui atrišo rankas ir paliko laisvai vaikštinėti. Suaugę sau abejingai žiūrėjo į augantį vaiką. Visi žinojo ko juos čia atvedė. Darbininkai netrukus atvers vartus ir laukymę užplūs alkani šernai. Prie vaiko prisiartino vyriškis keistais odiniais rūbais.
- Ką padarei, kad čia patekai?
- Apgyniau žmones.
- O ar tai nusikaltimas?
- Teko nudobti Šunį...
- Kaip tai padarei?
- Svaidykle. Akmeniu. – Lauko gale išgirdo triukšmą. Baisus klyksmas žmonių ir dar gyvulių. Varovai su degančiais deglais gynė budelius.
- O siaube. Sumurmėjo moteris.
- Nebijokite. Aš Šaunusis medžiotojas Nimrodas. Jus išgelbėsiu. Stokite už manęs. – Moteris pribėgo ir pasislėpė už vyro nugaros. Kiti vyriškiai skeptiškai, su pašaipa sureagavo į Nimrodo pasiūlymą. – Berniuk, stokis man už nugaros ir būsi saugus. Tos paikos kiaulės nieko mums nepadarys, net padės. Pamatysi. O jūs kaip norite... - kreipėsi į vyriškius, - patys kalti. – Žviegimas artėjo. Būrys smalsių akių žvelgė pro tvoros tarpus į pasmerktuosius. Po keliolikos minučių vartai atsidarė. Į laukymę įlėkė alkanų šernų banda. Jie kaip pasiutę puolė žmones. Žviegdami pranašavo greitą žūtį. Vyrai pradėjo bėgti. Bandė perlipti tvorą, bet sargai juos įstūmė atgal. Tik vyras odiniais drabužiais ir A. Karnevo liko ramūs.  Moteris apalpo siaubo apimta. Šernai per keletą sekundžių sudraskė vyrus. Piktos gyvulių akys susmigo į Nimrodą. Džiugiai žvygtelėjo ir puolė. Akimirksniu atsidūrė šalia. Tada sustojo ir sustingo. Šernai niršo, bet liko stovėti. Kriuksėjo ir žviegė.
- Pralauškite tvorą. – Ramiai sukomandavo vyras. Gyvuliai puolė negyvą tvorą. Savo galvomis trankė ją. Žmonės, stovėję už jų, apmirė iš baimės ir nuostabos. Negalėjo suvokti, kas darosi. Netrukus tvoroje susidarė plyšys pro kurį galėjo pralysti šernas. Varovai sunešė ten malkas ir ugnį. – Atidarykite vartus ir leiskite mums išeiti. Jei neleisite, įsakysiu šernams jus sudraskyti. Jie nepaisys nei jūsų ginklų, nei ugnies.
- Mes negalime. Turime paklausti vadovybės.
- Paklauskite. – Keli sargybiniai paliko postą ir nubėgo klausti. Po kelių minučių atėjo kareivių dalinys. Jie pasiruošė mūšiui su šernais. – Kaip norite. Pulkite juos. – Sukomandavo vyras. Šernai kaip pasiutę veržėsi pro plyšį į išorę. Daugelis krito vos tik išlindo, bet kiti net sunkiai sužeisti drąsiai atakavo.  Po dešimties minučių buvo užmišti visi šernai. Karių daug sunkiai sužeistų, keli žuvo.
2017-01-31 09:09
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-31 09:44
Žilis van Gogas
Vėl sakiau ir sakysiu tai - dienoraštis + šiek tiek prozos
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą