Rašyk
Eilės (72288)
Fantastika (2176)
Esė (1688)
Proza (10358)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 29 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Po pusiaužiemio, prasidėjus atlydžiams, su plikledžiu prasideda slydinėjimai, kritimai, čiuožimai ir kitokios mažosios tragedijos, didelės traumos, išgąsčiai irgi visokie panašūs nutikimai ir baimės naktimis išvirstančios į košmarus. Tai susiję, ko gero, su paprastu dalyku, su tamsiuoju metų laiku, kai saulę mes matome rečiau negu kokie Ugandos ar Donbaso šachtininkai, ar, pagaliau narsieji „Žiedų valdovo“ nykštukai. Nusilpstame per tuos tris tamsos mėnesius ir pradedame slydinėti...
Viešoji erdvė pilna paslydusių, pradedant Ramūno ir Gretos „9 1/2“ slydimo istorija virstančia tarpais ir į isteriją, kaip meilės misteriją, kurioje kaip ir  Italijos kalnų viešbučio slydimo istorijoje, aukų atrodo vis didės, ir tų dviejų tikrai neužteks.
Dabar jau ir Vėlyvis galės kibti į „Zero IV“ scenarijų, nes po ilgų apmąstymų užsirakinus restorano tualete, bei turint antro plano aktorių, kuriam reikės apsigydyti, anot D. Bradausko „konkolus“, galima drąsiai pradėti pinigų paieškas naujam trileriui, apie slydimą nuo klozeto iki belangės, su šauksmu, ar šūkio „mes valdžia! “
Beje, minėtas D. Bradauskas paslydo paskui E. Masiulį ir liberalus nutempusį „MG Kurlenskį“. Šis slydimo genijus, yra tikras magas, nes jis sugeba po savo partnerių (na tų, kurie su juo turi reikalų, interesų, ar šiaip drįsta papietauti, pakalbėti telefonu), kojomis „suorganizuoja tokį dirbtinį ledą“, kad jokia, paprasto piliečio, ar neeilinio politiko, valdininko akis negali jo įžvelgti ir apsisaugoti. Tik specialiosios tarnybos su specialiomis priemonėmis viską regi ir fiksuoja.
Slidinėjama net dvasinių dalykų sferoje, nes mes būdami iš esmės žemdirbių tauta, dvasiniais dalykais, kaip ir visos tradicinės visuomenės užsiimame laisvu nuo darbų laukuose ir tvarte laiku. Pavyzdžių apstu: štai vasario 16-oji, skelbta tokiu metu, kai laukuose nėra ką veikti, kovo 11-oji, panašių metu, o laikas buvo jau, kai karvės pamelžtos, apie vidurnaktį. Net bolševikai gruodžio 16-ąją skelbė apie sovietų Lietuvos įkūrimą. Tai dabar laikantis tokios tradicijos, tamsiu metu, sakykim prieblandoje, buvo suabejota demokratijos, žmonių laisvių ir teisių, o ypač mokinių dvasinio  ugdymo veiksmingumu. Nuslysta į tokius dvasingumo suvokimo užkaborius, kuriuos dar XIX amžiuje regėjo bepročiu apšauktas toks Čaadajevas, sakęs, kad mus kažkas nori per prievartą padaryti laimingais, reiktų perfrazuoti – dvasingais. Dvasiškai paslydusiais.
Kad visai nenuslysti ir nepasiklysti, reikia čiupti ir skaityti apdulkėjusius utopinius opusus ir ten ieškoti „idealo“: „Saulės miestą“, „Utopiją“, „Mes“, „1984“, o gal geriau „Antrąjį Voldeną“, nes jį, kaip ne kaip, parašė psichiatras, ar psichoanalitikas. Man iki šiol yra neaiškus fenomenas „dvasingas žmogus“. Apie tuos, kurie turi tokių savybių, ar deklaruoja, kad jie labai dvasingi, toks susidaro įspūdis, kad tai tarsi turėtų būti kažkoks kankinys, visko atsisakantis vardan dvasingumo, save visaip ribojantis ir kontroliuojantis ir t. t. ir pan. Bet man visada atrodo, kad tai tik kaukė, muliažas ar siluliakras. Nes pagaliau dvasingas juk yra tas kuris aukojasi dėl idealo. Ir štai tau, teroristas savižudis, juk aukojasi irgi dėl idealo... va ir čiuožiu jau per savo dvasinį plikledį nuo tokio pamislijimo...
Tik ką daryti, kad niekaip nejaučiu, kad aš esu dvasingas? Ir tie žmogeliai, ir žmonės visi dvasiniai didžiavyriai su tomis dvasingumo kaukėmis man atrodo tokie juokingi, beviltiški. Slystantis savo saviapgaulėje, kaip tie sienų statytojai, kurie ruošiasi JAV ir Meksiką atskirti siena, mėgdžiodami Izraelyje jau pastatytą ir niekaip nepadedančią apsisaugoti. O gal tai tik istorijos kartojimasis, juk stovi tokia siena Kinijoje. Ar padėjo ji? Priešai praslydo pro ją be jokių plikledžių, „lengvai ir greitai“.
Išvada kokia yra toje slidinėjimų istorijoje? Kad dirbtinė siena, dirbtinis dvasingumas ir dirbtinis ledas (ir dirbtinis plikledis), negali realizuotis niekur kitur kaip viduje. Reiškia pas tuos slydinėjančius, viduje tų sienų pristatyta tiek, kad belieka jas „būdavoti“ išorėje, pagal savo paties paveikslą, pagal savo „dvasingumo“ lygmenį ir savo paslydimo nesuvokimą.
Bet galvoju problemą galima būtų lengvai išspręsti administracinėmis priemonėmis. Rengti privalomus dvasingumo, tikrojo dvasingumo kursus, tiems, kurie gali būti įtariami, kaip nedvasingi esantys. Galima net taikyti „Prisukamo apelsino“ filme rodytą metodą, kad paskui po kursų tokį nedvasingą kaip mane imtų pykinti viskas kas yra nedvasinga. Juk jeigu pakeistų mane, tai ir visi stebėtinai greitai pasikeistų, na kokį pusmetį paslydinėtume ant vemalų, kol nebeliktų nedvasingumo kuris pykina ir vimdo...
Tik kažin ar dvasingą žmogų veikia tamsus metų laikas, ir ar esant akivaizdžiam plikledžiui jis gali paslysti, ar dvasinga eisena padeda išsaugoti pusiausvyrą ir fizine prasme???
2017-01-27 11:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-14 06:10
Žillis_
Čia tik slydinėjimai...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-28 16:07
tictac_it
Nelabai čia ... kažkas tarp Tapino isterijos ir Užkalnio "atsipalaidavimų" - vienžo - delfizmas :), ir esė lyg, bet tokia neliteratūriška - labiau "pletkinam apie pletkus etc." 3-
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-27 12:17
_Ana Brada_
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-27 11:06
Čia ne aš o Pilypukas
Dėkui už smagų(ir apmąstymams nuteikiantį) kūrinį.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą