Žalias šviesoforo signalas

Rašau žodžius ant degančio popieriaus, todėl turiu paskubėti..
Krenta ant galvos tamsus dangus
Neturiu ant ko išsilieti! Išsitraukiu žalią skėtį..
Atakuoja ašaromis mane viršus
Parkrentu ant žemės, lyg ketinčiau sėti
Graibau Žemę - tą pačią, pagonių tėvų pavadintą
Šiąnakt aš jos sugulovas, nesvarbu kiek ji jau nukankinta

Bepigu man rašyti dviprasmybes
Kas jei tai, kas žalia - iš tikrųjų raudona?
Partrenks mane, bjaurybės..
Pavers alų atgal į duoną

Orus BMW vairuotojas nepaliks bėdoje
Suluošintas katinas su 100 eurų kišenėje?
Reikės pasistengt dažniau atsidurti kelyje
Ne laiku ir ne vietoje

„Orus“ ne dėl garbės, o tuštumos galvoje
Toks tikrai nepatylės, nes neskanu burnoje
Štai ir vėl prasidės mostai jausmų bangoje
Kova katino ir pėlės, nors norėčiau būt troboje
tyliai sėdėti ir nieko negirdėti!
Turiu sakaupti paskutines jėgas ir savim patikėti

O šviesofore, kaip tave nugalėti..
Iš kur žinai, kada man galima eiti?
Tu man panašus į briedį
Tik ragai nugenėti, galima teigti.

Nebeklausysiu tavęs, prišauki nelaimę!
Muštynės su oriais ponais
Bėdos nesisprendžia savaime..
Gal uždirbsiu nors baltai duonai
Skelbdamas protestą!
Kai pagaus valdžia
Sakysiu „juokauju, čia tik nedidelis testas“
Jie manim patikės, ne dėl to, kad aš geras
O slidus kaip sviestas
Vieną dieną tapsiu šio miesto meras
Greičiausiai niekieno nekviestas..

Iki šviesofore!
Kiek daug laisvų protų ant tavęs korė..
Iki BMW vairuotojau, balvone!
Gulėk čia kaip daržovė..
Jei galėčiau, būčiau vaisius
Atsigavęs, sultingas, pasitaisęs
Kol kas aš tik katinas pakvaišęs
Užsigavęs, kerštingas, nusibaigęs

Skelbiu naują pradžią - jokių taisyklių, pats nuspręsiu
Kas gera, kas žalia, kas lėkšta, kas - raudona!
Istoriją gražią - be baidyklių, namelį miške susiręsiu
Kas geria, tam laipsnių suteiksiu, maitinsiu kėkštus duona

Ir visi bus laimingi, būsimasis meras gyvena miške
Šiandien jis netingi paskelbti laisvę šiame degančiam laiške
Paimkit mane, paskaitykit.
Ar jūsų realybė tikra?
Drąsiau, pasvarstykit.