Ernis ir po sniegu suras...
---
Kaip baltas šermuonėlis snausdamas drevėj
į medžio odą raižai savo likimo runas:
lyg besniegė žiemą tave pasmerkė žūčiai.
Išdžiūvusios ąžuolo akys kartais
verkia ir neužsiveria
net kai miega šalty be sapno.
Susitaikęs romiai rašai savo istoriją
naujiems įnamiams.
Dar rusendamas tądien
nepastebimai užakai drevėje,
nes kai medžiai svajoja
apie šilumą šerdy -
Jie užmerkia akis.
---
... ernis kažką kitą po sniegu pakiš.