Mylėk mažuosius

Vienas grįžta namo
Kitas išeina
Kartais nusišypso laimė
Kartais pro šalį praeina

Nebelieka pykčio
Kai atsistoji jo vietoj
Meilė užima didžiausią
Dalį išmintingoj sieloj

Ramiausią naktį negirdi verksmo aido
Bet šaukiesi pagalbos apsuptas triukšmo
Nepasitiki žmonėmis kai jie neištiesia rankos
Nors neatsimeni kiek kartų nepadarei to pačio

Ryte atsibudęs apsidairai po savo pilį
Durų tiek daug, bet kambariai tušti stovi
Kodėl neatsisakei tu savojo godumo?
Ir atstūmei žmones kai jų taip reikėjo

Prisimink kai tau vaikui mažas daiktas - stebuklas
Reikėjo žaidimo draugo, o ne įrankių
Užpildyk kambarius, pamiršk skriaudas
Mylėk mažuosius ir grįžk namo.