Rašyk
Eilės (67183)
Fantastika (2013)
Esė (1605)
Proza (9809)
Vaikams (2340)
Slam (53)
English (1031)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 47 (7)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter

Knygynas manoknyga.lt




Algimantas Rusteika Algimantas Rusteika

sausio 17

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Ji buvo paprastos valstietės dukra. Tėvas mirė dar vaikystėj ir jos mama viena vežė visą ūkį. Su broliu sunkiai dirbo ir buvo labai jauni, kai užėjo karas. Ištekėjo jaunutė, iš meilės, už kaimo kietuolio gražuolio.


Kietuolis gražuolis po karo tapo stribu. Pasirodo, ėmė jauną įsimylėjusią durnelę dėl didelio ūkio. Kai paaiškėjo, kad jį galima perimti be problemų, taip ir padarė. Uošvė kaip mat buvo įtraukta į sąrašus ir išvežta su pirmaisiais. Jaunoji žmona tapo patyčių objektu, kuris turėjo pasitraukti savo noru.


Atsivesdavo mergšes į namus. Pasidėdavo kampan šautuvą ir reikalaudavo vakarienės, degtinės, po to jos akivaizdoje vesdavosi jas į jų vedybinį guolį. Mušdavo ją dažnai, su išmanymu ir ilgai. Ir suradęs pretekstą, ir šiaip.


Ji nuo jo pabėgo. Pas seserį į miestą, ištekėjusią už bevaikio našlio, kuri sirgo nuomariu ir niekas tokios neėmė. Augino brolio vaikus, kuris buvo sušaudytas savo namų kieme, motinos akivaizdoje. Girtų stribų rankos drebėjo, peršovė ranką, šoną, galvą. Padaužė buože kruviną kaktą - pribaik -tai kad pastipęs - šovinio gaila. Nusimyžo prie tvoros ir nuėjo juokdamiesi. Sunkiai sužeistas brolis per stebuklą išgyveno ir slapstėsi.


Pas seserį nuomojosi kambarėlį dar truputį jaunas, vienišas daktarėlis. Užgimė vėlyva, nebetikėta ir paskutinė meilė. Santuoka buvo paprasta, tikra ir laiminga. Užgyveno du berniukus. Varguose ir džiaugsme prabėgo dešimtmečiai, berniukai tapo vyrais. Jos žmogus išėjo anksti. Kiek vėliau ir vyresnėlis nuo širdies.


Ji mirė tuoj po sausio 13-tos metinių. Buvo ką tik nepabaigiamais fejerverkais praėjęs dvidešimtasis ir prasidėjęs naujas tūkstantmetis. Tą naktį snigo. Palatoje buvo prieblanda ir tik mes dviese. Atsiklaupiau prie lovos, laikiau ranką, kalbėjau, kad girdėtų ir jai nebūtų baisu, nors nežinau, ar girdėjo. Tada supratau, kas yra malda.


Paskutinę minutę ji atsimerkė, nors manęs nematė, žiūrėjo kažkur už manęs. Nustojus kvėpuoti veidas išsigiedrino ir akys trumpam nušvito. Tą akimirką ji buvo nepaprastai graži.


Užspaudęs akis ilgai nieko nekviečiau. Buvo pusė antros. Stovėjau prie lango ir žvelgiau iš penktojo Santariškių aukšto į naktinį Vilnių. Sniegas gausiai krito gatvės žibintų trikampiuose, lėtai praslinkdavo viena kita mašina. Galvojau, kodėl viskas nesustoja.


Per laidotuves sausio 17 irgi snigo dideliais kąsniais. Stovėjau prie duobės su kepure rankoj, o ant galvos tirpo kilogramas sniego ir upeliai tekėjo skruostais. Kunigas priėjo, nubraukė sniegą, uždėjo kepurę ir pasakė - jei susirgsi, niekam nuo to geriau nebus.


Ji buvo mano mama.


________________________________________________________________________________

Sausio 17
_________________________________________________________________________________


tarsi ledas kietėjom aukojom
šias alėjas po kojom kartojam
minutes kai nebūsim pradingę
atiduok išsiskirsim laimingai
ir iš naujo visus sugalvos


nepašauks prisimins vainikuos
mūsų šviesos kalbėjo ir geso
ir nešventą lytėjimo dvasią
prisikėlus laikydavau rankoj
bet numirt nepakanka


kada vėtra švendrynus nulenkia
ir sudrėksta palatoj granitas
apsimeskim ir bus išklausytas
kas judėjo praėjo ir baigias
tavo žvilgsnis ir žvaigždės


liko veidas netirpstančios snaigės
neišduotiems palaimintas guolis
nedejuosim ir laiko paskolins
naują šimtmetį klos be klaidos
kad išeitum užteks valandos


kada sniegas ant mano galvos
tu gražiausia alyvos pritvinksta
atsigręžę atgal nepradingstam
tik ledynai už lango sustingsta
mūsų miestas gyvybėj sustos
2017-01-08 01:38
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-09 16:30
Algimantas Rusteika
Čia toks kaip spontaniškumas gavosi.Planavau būtent taip, kaip patariat, padaryti, tik vis to laiko ba-ba. Na, kada nors prisiruošiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-09 16:26
EgiZ
5.
Jei dar prozinę dalį kiek patvarkytumėte, o gal net tiktų kai kurias vietas paplėtoti, būtų iš vis super.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 18:07
Algimantas Rusteika
Šiaip tai visa kūryba yra išpažintis. Net kai nieko neturintis ir nesugebantis pasakyti kalba, jis išreiškia savo neturėjimą ir nesugebėjimą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 16:10
gera dienelė
kada sniegas ant mano galvos
tu gražiausia alyvos pritvinksta
----------------------
be komentarų
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 15:51
vv
vv
atsiversk pvz., dailę, gerb. pasalieti, kad ir prestižinę Saachi galeriją, kas eksponuojama ir tavo meno supratimo ribos prasiplės apie tai, kas yra šiuolaikinis menas ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 14:14
pasalietis
Ar išpažintis yra menas ?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 08:32
mint
labai skaudu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 06:54
abejojanti
Nesu iš tų visiškai trapiųjų, bet suvirpino širdį.
Matyt kitaip ir negali  būti, kai žodžiai ne iš  tarptautinių žodžių žodyno,  kai neieškoma įmantresnio išsireiškimo, kai viskas pereina per jausmų prizmę.
Skauda...

Ji-širdyje. Jauti?, Kai skaida, ji šalia...
-  -  -  - - - - - - 
Beliko ištaisyt gramatines ir stiliaus klaidas, nes rašant, nujaučiu, kalbėjo širdis. O jai nėra taisyklių!

Ačiū.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 04:29
Vetra Vika
Skaudi, niekada neišsitrinsianti iš atminties žiauri tikrovė  išgyvenusiems savimi - neleidžia užsimiršti:
  ,,...liko veidas netirpstančios snaigės
        neišduotiems palaimintas guolis
        nedejuosim ir laiko paskolins
        naują šimtmetį klos be klaidos
        kad išeitum užteks valandos ..."
Žaizdos užgija, bet randai - paleka...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 02:02
Monika_P
Istorija turi tęsinį. Niekas nežino (tik aš pati), kas išstūmė tą sniegą ant galvos ir išlaisvino.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 01:45
Danė_
Gal ir aš kada nors išdrįsiu taip nuoširdžiai su skaitytoju pasidalinti savo skausmu.

Didelis Dėkui.

Poezija puikiai papildė prozą, du, atrodytų,nesuderinami dalykai...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Knygos - internetinis knygynas

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą